Kokią knygą paskutiniu metu perskaitei?

27 posts / 0 new
Paskutinis pranešimas
admin
admin portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 1 mėnesis 2 savaitės
Prisijungė: 11/16/2007 - 00:39
Kokią knygą paskutiniu metu perskaitei?

Pasidalinkit mintimis kokią knygą paskutiniu metu perskaitėte arba dabar skaitote. Ar rekomenduotumėte ją kitiems?

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

 
Na, aš paskutiniu metu visai pamišau dėl detektyvų Wink Man tiesiog būna kažkaip laikotarpiais. Vienu metu skaitau vien detektyvus, paskui nieko neskaitau, paskui - kokią rimtesnę knygą... Taigi dabar varau Sandros Brown detektyvinius romanus. Pirmasis, kurį perskaičiau, buvo ALIBI. Super knyga Cool Kas mėgstat detektyvus- būtinai paskaitykit.  Išvis jos knygose labiausiai man patinka tai, kad ji išlaiko skaitytoją prikauščius iki paskutinio puslapio ir tu vistiek nesupranti, kas gi tas žudikas. Detektyvų tikrai esu perskaičiusi nemažai - kituose bent jau gali nuspėti,kas žudikas, o S. Brown- be šansų Smile Todėl, nors jo sknygos storokos, bet tikrai labai greit skaitosi... norisi gi kuo greičiau viską išsiaiškinti...

O kokias knygas jūs mėgstate skaityti? Ar išvis mėgstate? 

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

WalkMan
WalkMan portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 9 metai 10 mėnesių
Prisijungė: 01/05/2008 - 19:45

per 13 metu, pilnai nesu perskaites ne vienos knygos :D

alinike
alinike portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 9 metai 7 mėnesiai
Prisijungė: 01/06/2008 - 20:37

Prašiau Kalėdom  Eridano ar šiaip kokios fantastinės knygos, bet visvien gavau ką kitą.. Gal būčiau prisivertus paskaityt, o dabar...Undecided

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

[quote=alinike]Prašiau Kalėdom Eridano ar šiaip kokios fantastinės knygos, bet visvien gavau ką kitą.. Gal būčiau prisivertus paskaityt, o dabar...Undecided
[/quote]

 
Tai mėgsti fantastiką? Aš kažkaip nesu didelė jos mėgėja Wink Aišku, esu skaičiusi, bet man prie širdies kitokio žanro knygos. NA, bet kiekvienam savo Smile O kokių autorių dažnaiusiai skaitai fantastiką? Ir ar vien tik fantastiką?

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

alinike
alinike portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 9 metai 7 mėnesiai
Prisijungė: 01/06/2008 - 20:37

Tai kad nelabai aš jas ir skaitauEmbarassed Net nežinau autorių...Tik sakau, kad neblogai būtų išbandyt. O šiaip man fantastiniai/siaubo filmai patinka, tai sakau gal ir knyga kokia panašaus turinio patiktų... O šiaip tai žurnalus skaitau dažnaiusiai, "Panalę" užsisakinėju, bet dabar per tą internetą nėra laiko perskaitytUndecided

Algiz
Algiz portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 9 metai 10 mėnesių
Prisijungė: 01/13/2008 - 13:50

Dabar skaitau Demonas ir Panelė PRYM

-------------------------------------------------------------------

Galbūt gėrio ir blogio dvikova kas sekundę vyksta kiekvieno žmogaus širdyje, nes širdis yra visų angelų ir demonų mūšio laukas; kad pasistūmėtų pirmyn, jie kaunasi už kiek erdvės centimetrą tūkstančiais metų, kol galiausiai už viena iš jėgų visiškai sutriuškina kitą.

Neimk i galva imk i burna daugiau tilps :)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

[quote=Algiz]

Dabar skaitau Demonas ir Panelė PRYM

-------------------------------------------------------------------

Galbūt gėrio ir blogio dvikova kas sekundę vyksta kiekvieno žmogaus širdyje, nes širdis yra visų angelų ir demonų mūšio laukas; kad pasistūmėtų pirmyn, jie kaunasi už kiek erdvės centimetrą tūkstančiais metų, kol galiausiai už viena iš jėgų visiškai sutriuškina kitą.

[/quote]

  Įdomu. O apie ką ir kokio autoriaus knyga?

***********************

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Daluze
Daluze portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 metai 10 mėnesių
Prisijungė: 03/10/2009 - 21:32

Kartais pagalvoji, kad gyvenimas nesuteikia mums tokios prabangos, kaip skaityti bet ką.. .bendrauti su bet kuo, bet kaip dažniausiai būna skaitome visko - ir šlamšto taip pat...O ir manau ,kad kartais pasakyta frazė: tipo  "neskaitau niekų "  yra tik mūsų noras pasirodyti šiek tiek geresniais, nei esam ištikrųjų...

Manau ,kad  kiekvienam žmogui net ir skaitymui turi būti tinkamas laikas...ir JO knyga...:)

 

Radau internete, gal ka ir sudomins.

http://public.fotki.com/atviraj/knygynas-vilniuje/

 

Kiekvienas žmogus yra vertas tiek, kiek vertas tikslas, kurio jis siekia. (Markas Aurelijus)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Sutinku, Daluze, kad kiekvienam zmogui savo knyga ;) As va virtuvej turiu pasidejus detektyva, kabary romana... Taip ir skaitau,tai ta - tai ta :)

Nepeikiu tu , kurie skaito galbut tokias knygas,kokiu a sgyvenime neskaityciau ;) Taciau man kazkaip keista,kai zmogus visai knygu neskaito, na gal tik laikrasti koki ar zurnala... Ka jus manot apie tai?

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

laimara
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 4 metai 7 mėnesiai
Prisijungė: 04/10/2013 - 15:31

[quote=admin]Pasidalinkit mintimis kokią knygą paskutiniu metu perskaitėte arba dabar skaitote. Ar rekomenduotumėte ją kitiems?[/quote]

Man paskutinis perskaitytas romanas, kurio niekada nepamiršiu Husseini ,,bėgantis paskui aitvarą" 

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Ką tik perskaičiau norvegų rašytojos Herbjorg Wassmo romaną "Septintas susitikimas".

Iš tiesų knyga bent jau mane sudomino nuo pat pirmo puslapio. Suintrigavo.

Tai pasakojimas apie dviejų žmonių ypatingą jausmą, ryšį, meilę. Susitikę vaikystėje Ruta ir Gormas pajunta ypatingą ryšį, kuris neišblėsta ir niekur nedingsta net jiems sukūrus šeimas, kuriant savo gyvenimo istorijas atskirai... Jie lyg netyčia ir trumpam susitinka šešis kartus... Ir kadangi pats knygos pavadinimas sufleruoja,jog bus ir septintas susitikimas- labai norisi kuo greičiau perskaityti ir išsiaiškinti, ar jie šį kartą susitiks, ar pasiliks kartu... Tarp visų jų susitikimų paraleliai pasakojami Rutos ir Gormo gyvenimai nuo vaikystės, jų šeimos, giminės istorijos, kurios tikrai nėra paprastos, o greičiau neįprastos...

Jei tik įmanoma, siūlyčiau skaityti šią knygą vienu prisėdimu. Nes jei vis nerasite laiko pabaigti knygą ir sulaukti to septinto susitikimo- galite "perdegti" ir knyga nepadarys tokio įspūdžio,kaip kad galėtų.

Patikusi citata iš knygos: "Mane keičia ne bėgantis laikas, o tai, ką aš su tuo bėgančiu laiku veikiu"...

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 1 diena 9 valandos
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Jei kada paklius į rankas, arba rasite bibliotekoje, Cormac  McCarthy romaną „Kelias“, rekomenduoju perskaityti. Knyga ne nauja, rodos, išleista 2008 m.  Tai ne linksma knyga, tačiau leidžianti pažinti save ir žmones, susimąstyti, kai ko savęs paklausti.

 

Pasauliui kažkas atsitiko: viskas nušluota nuo žemės paviršiaus. Ateities nėra, kaip ir vilties.

Tėvas ir sūnus eina keliu, turėdami vieną tikslą – išgyventi. Juos palaiko meilė. Beviltiška kelionė...

Labiausiai jaudina tokiomis sąlygomis atsiskleidžianti tikroji žmogiškoji prigimtis, žmoguje slypintis dvilypumas. Ir klausimai: ar įmanoma išlikti žmogumi nežmogiškomis sąlygomis? Ar įmanoma išsaugoti sąžinę, žmoniškumą? Galų gale, kodėl taip atsitiko, ar ne mes kalti?

Galiu pasakyti, kad pabaiga vis gi viltinga. Nes vaikas yra viltis, jis vienintelis išlieka Žmogumi.

--------------------------------

„Berniukas atsisuko ir pažiūrėjo. Atrodė taip, lyg verktų.
– Tik pasakyk man. Mes niekada nevalgysime žmogaus, ar ne?
– Ne. Žinoma, kad ne.
– Net jei badausime.
– Mes jau dabar badaujame.
– Juk tu sakei, kad ne.
– Sakiau, kad mes nemirštame. Aš nesakiau, kad mudu nebadaujame.
– Bet mes to nedarysime.
– Ne. Nedarysime.
– Kad ir kas nutiktų.
– Ne. Kad ir kas nutiktų.
– Nes mes – geri žmonės.
– Taip.
– Ir mes nešame ugnį.
– Ir mes nešame ugnį.
– Gerai.“

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Eglė Digrytė "Laiškai iš Kabulo" (2014)

Ką tik perskaičiau lietuvių žurnalistės (g. 1980), dirbusios ir gyvenusios Kabule, Afganistane, knygą. Knyga parašyta aiškiai, su humoru, nepamirštant ir istorinių intarpų apie Afganistano istoriją.
Knygoje gausu groteskiškų sąmojų, kurie, matyt, ir pačiai autorei padėjo išgyventi sunkios padėties Afganistane, metu. Vienas iš tokių sąmojų:
"Afganistanietės savo vyrus leidžia eiti pirmus - kad išminuotų kelią..."
Beskaitant patiko ir kartu stebino, kad esant tokiai sidėtingai ir pavojingai karinei padėčiai Afganistane - autorė rašo apie kasdienai svarbius dalykus - kokie ten neišpasakytai skanūs vaisiai; kaip dauguma afganistaniečių laikosi ramadano (ir autorė vieną dieną pabando laikytis) pasninko; kaip važiuoja pirkti skalbimo mašinos; kaip kovoja su namuose viešpataujančiomis dulkėmis, skorpionais ir t.t.. Visi tie paprasti gyvenimiški dalykai esant nepaprastai padėčiai atrodo keistai juokingi ir tuo pačiu, matyt, padedantys išgyventi, neišprotėti tokiomis sunkiomis akimirkomis, kai parduotuvėje, į kurią važiavai apsipirkti visai neseniai, susisprogdina savižudis...
Lietuvių autorę Kabule visi palaikydavo jaunesne, nes ten dėl karšto, saulėto, dulkėto oro visi atrodo vyresni nei iš tiesų. Todėl vietiniai vyrai labai dažnai autorei įkyriai prisiekinėdavo meilę, flirtuodavo, kviesdavo susitikti ...ir tik po kokių dviejų savaičių nustodavo :)
Citata ilga, bet tikriausiai pasako esmę apie gyvenimą Kabule:
"Ko bijoti? Plyta ant galvos juk gali nukristi bet kur. Ar ne 80 procentų žmonių miršta lovoje? Afganistane nepasivaikščiosi kaip Baltijos paplūdimiu leidžiantis saulei. Žinai, kad bet kada gali kas nors nutikti. Jei pamiršti, atsiranda paslaugių žmonių, kurie primena, bet nesėdžiu susiėmusi už galvos ir negalvoju, kam užrašyti savo turtą. Turbūt išprotėčiau... Mūsiškių prekybos ir pramogų centrų nėra, bet tokių parduotuvėlių, kokias daug kur Europoje valdo imigrantai, kur gali nusipirkti bet ko, - kiek širdis geidžia. Prekės vakarietiškos, mačiau net rusiškų sulčių. Iš vietinio maisto yra riešutų, vaisių ir daržovių, nepaprastai skanios šviežioa duonos, viso to galima nusipirkti tiesiog gatvėse. Jokio maisto iš Lietuvos nepasiilgau. Bet jei nori, gali išsisukti be vietos virtuvės ir maitintis vakarietiškai, tik abejoju, ar čia rastum kiaulienos.
Barzdos Kabule neprivalomos, nebent kur kaimuose <...> Žmonės draugiški, smalsūs, mandagūs, paslaugūs <...> Jei reikia su kuo nors bendrauti, pradedi nuo "Salam" ir kalbi angliškai. Retai pasitaiko žmogus, kuris visai nesuprastų."

Išvykstant iš Kabulo, britė žurnalistė apibendrino daugelio gyvenančių Afganistane mintis : "Sveikinu išsigelbėjus!"

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Laurent Gounelle "Diena, kai išmokau gyventi" (2016)

Tai dar viena šio autoriaus įkvepianti geriau save pažinti ir ieškoti savo gyvenimo prasmės knyga.
Pats Laurent Gounelle apie šią knygą sako: "Norėjau parašyti knygą, kuri įkvėptų jau šiandien pradėti gyventi taip, kaip trokštame iš tikrųjų, kad būtume visiškai patenkinti savo gyvenimu ir džiaugtsmingai išnaudotume kiekvieną jo akimirką."

Pagrindinis romano herojus- 36 metų Džonatanas, gyvenantis įprastą gyvenimą- skubantis, daug dirbantis, sunkiai begebantis atsipalaiduoti, nebemokantis džiaugtis ir pan. Jis ramina save,kad taip gyvena visi... Kol vieną dieną sutinka čigonę, kurios pasakyti žodžiai apverčia viską aukštyn kojom. Džonatanas leidžiasi į savęs pažinimo kelionę...
Man pačiai labiau patiko kitas to paties autoriaus romanas "Dievas visada keliauja incognito ". Gal kad ši knyga to paties autoriaus jau antra, tai labai nuspėjama, o ir pats siužetas panašus. Tačiau persiskaitė labai greitai ir kaip  iš kiekvienos knygos galima kažko pasimokyti.
Citatos:
"Mums būdinga pilnatvė ir būdami gamtoje tai jaučiame visa širdimi. O visuomenė mums sukuria stygių. Ji sugeba mus įtikinti, kad iki visiškos laimės mums kažko trūksta. Ji draudžia mums būti patenkintiems tuo, ką turime ir kas esame. Be perstojo mus tikina, kad ko nors stokojame".

"Nelengva rasti laimę savo viduje, kai gyveni pasaulyje, kuriam rūpi išorė".

"Suvokiau, kad man svarbiau gyventi santarvėje su savimi pačiu, o ne pamokslauti kitiems."

 

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Haruki Murakami "Norvegų giria" (pirmą kartą knyga išleista 1987m. Japonijoje)


Nors žinojau, kad ši knyga nėra labiausiai atspindinti Haruki Murakami kūrybos esmę, tačiau perskaičiusi,kad ją skaitė visi japonai, susigundžiau paskaityti ir aš :) Įdomu bus perskaityti ir kitokią H. Murakami knygą. Bet jau vėliau :)
Haruki Murakami - japonų rašytojas ir vertėjas (g. 1949 m.).Būtent "Norvegų giria" laikoma autobiografiškiausia jo knyga, nors pats autorius tai ir neigia.
Knyga sunki. Joje pagrindinę vietą užima mirtis, savižudybės ir vienatvė... Visa knyga tarsi persunkta vienatvės jausmo, kito mirties baimės, kitų savižudybių įtakos pagrindinio knygos herojaus Toru Vatanabės šiandienos gyvenimui, o gal tiesiog egzistavimui...
Toru 37 metai. Išgirdęs "The Beatles" dainos "Norwegian wood" (Norvegų giria) melodiją, jis pradeda savo prisiminimų kelionę į savąją jaunystę prieš 20 metų.
Studentiško gyvenimo Tokijuje spalvos, kambarioko Smogiko kasryt daroma mankšta, draugo Nagasavos pomėgis permiegoti su kuo daugiau merginų, nors myli tik vieną ir panašūs dalykai neatrodo tokie paprasti,kai žinai, kad Toru ,būdamas 17-kos išgyveno geriausio draugo savižudybę... Ir tam,kad pabėgtų nuo visų prisiminimų,pabėgo į Tokijo miestą...Tačiau tame pačiame mieste jis vėl sutiko ir labai savyje užsisklendusią vaikystės draugę Naoko, kurią pamilsta ir kurią bando gelbėti... nuo savęs pačios...Tačiau jam nepavyksta...Kaip gaivus oro gurkšnis Toru galėtų būti gyvybinga mergina Midori, taičau ar Toru leidžia jai save išgelbėti?..

Citatos:
"Netgi pats laikas klibinkščiuoja vos pavilkdamas kojas, prisiderindamas prie mano kliuvinėjančių žingsnių. Žmonės, supę mane, jau kadai nuskubėjo į priekį, jie kažin kur mane aplenkė, kol mano laikas ir aš gaišavome, klimdami tižioje pliurėje. Aplinkinis pasaulis jau stovėjo ant didžių permainų slenksčio. <...> O aš kiūtinau per kiekvieną mane pasivejančią dieną,beveik net galvos nepakeldamas, žvilgsniu įklimpęs į priešais nusidriekiančią begalinę pelkę: pastatydavau dešiniąją koją, tada pakeldavau kairiąją, pastatydavau kairiąją - pakeldavau dešiniąją, taip dorai ir nežinodamas , nei kur esu, nei ar kinkuoju reikiama kryptimi, suvokdamas tik tiek, kad būtina gūrinti pirmyn, nė už ką nesustoti, stumtis vis po žingsnį. " 
"Mirtis egzistuoja ne kaip gyvenimo priešingybė, o kaip neatimama jo dalis."
"Gyvendami mes auginame ir puoselėjame mirtį."

https://www.youtube.com/watch?v=VPsEYpvnnRA

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Isabel Wolff "Vintažinis romanas" (2012)
Lengvai skaitomas romanas, kupinas tikriausiai tik moterims suprantamų drabužių, aksesuarų bei kvapų magijos iš praeities.

Knyga pradedama dainininko Izako Baševio žodžiais: "Kokia keista jėga slypi drabužiuose". Ir viso romano metu tai labai aiškiai parodoma...
Pagrindinė romano herojė - trisdešimtmetė Fibė, neseniai netekusi geriausios draugės ir išsiskyrusi su mylimu sužadėtiniu. Ji atidaro vintažinių drabužių parduotuvę, kurioje gausu Yvies Saint Laurent šalikėlių, Vivienne Westwood pūstų sijonų, suknelių, batelių ir t..t. Fibė ieško drabužių net tik turguose, aukcionuose, tačiau ir privačiuose namuose, kur kiekvienas drabužis turi savo istoriją bei patirtį...Taip ji susipažįsta su prancūze Terese Bel, kuri prieš mirtį nori parduoti įspūdingus savo drabužius, tarp jų ir mėlyną vaikišką paltuką, kurio nebaigta istorija verčia Fibę išsiaiškinti viską iki galo...
Knygoje tikrai labai daug spalvų, išskirtinių drabužių aprašymų...

Perskaičius taip ir norisi užeiti į kokią panašią vintažinių drabužių parduotuvę...

Citata:
"Vintažinių drabužių vilkėjimas tai protestas prieš masinę produkciją. Bet labiausiai aš mėgstu vintažinius drabužius dėl to, <...> kad juose yra kažkieno asmeninė istorija,- perbraukiu sau per ranką jusotele iš marabu plunksnų.- Pagaunu save galvojant apie moteris, kurios juos vilkėjo <...>Pagaunu save svarstant, koks buvo jų gyvenimas <...>- Žiūrėdama į šiuos rafinuotus batus, įsivaizduoju moterį, kuriai jie priklausė, vaikščiojančią avint jais, šokančią ar ką nors bučiuojančią,- prieinu prie rožinės aksominės skrybėlaitės, kabančios ant laikiklio. - Žiūriu į štai tokią skrybėlaitę,- kilsteliu šydą,- ir mėginu įsivaizduoti veidą po ja. Nes kai tu perki vintažinį drabužį, tu perki ne tik medžiagą ir siūlus - tu perki kažkieno praeitį. "

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Alma Čepienė "Taip, Madam... Ne, Madam" (2006)

Pati autorė sako, kad ji ilgam buvo nublokšta į Rusiją ir norėjo XIX a. kontekste papasakoti apie žmones, neįtikėtinus likimus. Ir jų meilės istorijas.
Dainininkas A. Mamontovas sako, kad "šis romanas man priminė Nikitos Michalkovo filmus. Tai galėtų būti puiki medžiaga kino scenarijui. Tie, kurie mėgsta klasikinę rusų literatūrą, urėtų patirti malonumą jį skaitydami."
Knygoje vaizduojamas XIX a. Rusijoje, kai Vladimiras Ugriumovas pamilsta dar visai jaunutę Tatjaną ir ruošiasi ją vesti... tačiau juos bevažiuojančius karieta užpuola vilkai ir Vladimiras, kad išgelbėtų savo mylimąją, iššoka iš karietos ir nuviliojęs vilkus grumiasi su jais... vilkai sudrasko jo kūną, o labiausiai - veidą... Tačiau visiems manant, kad jis miręs, Vladimiras išgelbėtas čigonų - gyvena. Sepiasi nuo visų, bet gyvena... Visai netoli savo mylimosios, jai nežinant ir nori, kad ji būtų laiminga. ..
Tai - neįtikėtinai įtaigi, turtinga savo kalba bei rimu, gausybe įdomių charakterių, liūdna ir labai graži istorija... Tiesą sakant, perskaičius knygą, nustebau,kad ją parašė lietuvių autorė...

Citata:
"Gyvenimo prasmė - siekti gėrio. Paskubėk."
"Meilės kaip šakos kirviu nenukirsi".

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Santa Montefiore "Sodininkas iš Prancūzijos" (2015)

Autorė - populiari didžiosios Britanijos rašytoja, gimusi 1970 m. Hampšyre.
Šis romanas - tai graži, liūdna meilės istorija, kur persipynę dviejų šeimų likimai ir nuostabaus grožio bei kvapo (skaitydama kartais tikrai jaučiau šio sodo kvapą) sodas, turintis labai diedelę paslaptį...
Jei ne gražus sodo augalų ir jame vykstančių darbų aprašymas - būtų buvę nelabai įdomu skaityti šią knygą. Asmeniškai man būtent sodo aprašymai pagyvina ir suteikia knygai nors šiek tiek kitoniškumo...

Citata:
"Stebuklas yra meilė. Jei ką myli, tas gražėja ir tampa pasitikintis. Tau prieš akis prasiskleidžia. Sušildyta meilės negraži moteris virsta gražuole. Su sodu- taip pat. Nuo meilės jis auga geriau, gražiau ir vešliau.
Meilė - jokia paslaptis ir jokia magija, tai tik mūsų drąsos ir pasitikėjimo savimi ribų klausimas".

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Anthony Doerr "Neregimoji šviesa" (2016)

2015 metais šis pasakojimas apdovanotas Pulitzerio premija. Už meistrišką šio romano vertimą iš anglų kalbos Zita Marienė 2016 m. pelnė prestižinę premiją - Metų vertėjo krėslą.

Autorius - amerikiečių rašytojas Anthonis Doerris (g. 1973) , kuris yra kelių apsakymų rinkinių ir romanų autorius. Rašytojas vertinamas už gebėjimą subtiliai atskleisti žmogaus prigimties sudėtingumą ir knygose sukurti ypatingą užburiančią atmosferą, kur detalių tikslumas ir istorinė tiesa dera su poetiškumu ir ypatingu kalbos grožiu.

Knyga apie karo laikotarpį, tačiau daug daugiau joje ne paties karo, bet vaikiško tikėjimo, vaikiškų svajonių, idealizmo... Knygoje pasakojama apie dviejų jaunų žmonių gyvenimus karo metu: jaunos aklos prancūzės, apsuptos tėčio meilės ir pasiaukojimo bei našlaičio vokiečio, kuris nuo vaikystės susižavėjęs įvairiais radijo aparatais... Mergaitė , okupavus Paryžių, atsiduria Sen Malo mieste, o berniukas tarnaudamas kaip radio aparatų meistras vokiečių armijoje atsiduria pačiame karo sukūryje... kol galų gale jų abiejų keliais susitinka Sen Malo mieste...

Knyga įdomi, trumpi skyriai rodos dar labiau sustiprina kiekvieno aprašyto įvykio svarbą, aakiekvienos aprašytos minties norimą sukelti įspūdį, jausmą...

Citatos:

"_ Kaip manote, madam, ar danguje mes tikrai turėsime akis į akį susitikti su Dievu?

- Galbūt.

-O jeigu žmogus aklas?

- Manau, jeigu Dievas panorės, kad ką nors pamatytume, pamatysime.

- Dėdė Etjenas sako, jog dangus - lyg kūdikiams antklodėlė, į kurią jie kabinasi. Sako, žmonės lėktuvais pakyla į dešimties kilometrų aukštį, bet jokios dangaus karalystės neranda. Nei jos vartų, nei angelų.

Madam Manek užsikosėja, Mari Lorą perveria baimė.

-Tu galvojai apie savo tėvą,- pagaliau taria madam - Tačiau turi tikėti, jog jis grįš.

- Madam, ar jūs niekada nepavargstate tikėti> Nejau niekada nesinori sulaukti įrodymo?

Madam Manek paliečia Mari Lorai kaktą. Stambia plaštaka, kuri pirmą kartą jai pasirodė panaši į sodininko arba geologo.

- Niekada nesiliauk tikėjusi. Tai svarbiausia.

Morkvenių žiedynai siūruoja, bitės nenuilsdamos pluša. O, jei gyvenimas būtų panšus į Žiulio Verno romaną, galvoja Mari Lora, ir galėtum, labai prireikus, paversti puslapius į priekį, sužinoti, kas bus toliau. <...>"

 

"Dabar, regis, visur tik šešėliai ir tyla. Tyla yra okupacijos vaisius; ji varva nuo šakų, sunkiasi iš griovių. Madam Gibu, batsiuvio motina, paliko miestą. Kaip ir madam Blanšar. Šitiek tamsių langų. Toks jausmas, lyg miestas būtų virtęs biblioteka, kurioje visos lempos išjungtos, o knygos - nesuprantama kalba; miesto namai stūkso lyg didžiulės nepaskaitomų tomų lentynos. <...>"

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Agnes Martin - Lugand "Laimingi žmonės skaito ir geria kavą" (2016)

Autorė (g. 1979)- šešerius metus dirbo psichologe, tačiau vėliau pasuko rašytojos keliu. Šis romanas - debiutinis.

Tai istorija apie visko netekusią moterį, kuri atsitiesia ir sugeba pradėti gyventi toliau...

Netekusi vyro ir dukrytės Diana metus laiko neišeina iš namų, nieko nenori, tiesiog lindi užsidariusi savyje... Tačiau po truputį ji suvokia, kad reikia kažką keisti ir iškeliauja į savo mirusio vyro svajonių šalį - Airiją, kur sutinka kitą vyrą, jį įsimyli... bet vėl grįžta į Paryžių, kur pasineria į darbą savo literatūrinėje kavinėje pavadinimu "Laimingi žmonės skaito ir geria kavą"...

Graži meilės istorija vienam ar keliems vakarams, nes labai greitai ir lengvai skaitosi... Mane pačią labai suintrigavo knygos pavadinimas, todėl ir nusipirkau šią knygą :)

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Lina Ever "Ruduo Berlyne" (2015)

Autorė - Lietuvoje žinoma žurnalistė, viešųjų ryšių konsultantė. tai - antrasis autorės romanas. Autorė rengia individualias ekskursijas po Berlyną ir rašo tinklaraščius vilniusberlynas.blogspot.lt ir berlynodienorastis.blogspot.lt

Romanas apie naują pradžią... Berlyne... Santuokoje išgyvenusi 5 metus, vos gyva pabėgusi nuo smurtaujančio vyro, dizainerė Klaudija sprunka į Berlyną... Ten jos niekas nelaukia. Kaip ir visi emigrantai, ji susiranda sunkų darbą, gyvena ne savo namuose, vis dar bijo savo praeities šešėlių.... Tačiau pažintis su paslaptinguoju Štefanu po truputį padeda jai viską ištverti, išlaisvėti, pradėti vėl kurti... Jis supažindina ją su kultūriniu Berlynu, jo istorija ir... Klaudija įsimyli Berlyną ir šį vyrą... Tačiau ar tikrai praeitis nesutrukdys jos laisvėjančios ir idėjų pilnos ateities?..

Nežinau, kodėl knygą apie rudenį pasirinkau skaityti būtent pavasarį... Tačiau tai nesutrukdė pasimėgauti aprašomo  Berlyno rudeniškumu...

Citatos:

"Juk ne kelias svarbiausia, o akys, laukiančios ir šviečiančios tau kely."

"<...> grįžimas - logiška kelionės pabaiga. Net jei buvai iškeliavęs į save - turi grįžti nors trumpam, kad pasimatuotum, kiek paaugai, įsitikintum, kad daug ko išmokai, kad iš aplinkinių nusotabos suprastum - tapai visai kitoks. Ir pats pasitikrintum, ar vis dar eini teisingu keliu, ar jame sutikti žmonės tikri draugai, o gal geriau jaustumeisi vaikystės užutėkyje tarp senstančių veidų ir knygų."

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

M. L. Stedman "Švyturys tarp dviejų vandenynų" (2016)

Autorė  gimė ir augo vakarų Australijoje. Šiuo metu jau daug metų gyvena Anglijoje. Tai - pirmoji jos knyga, iš karto sulaukusi didžiulio pripažinimo. Originalus pavadinimas - Šviesa tarp dviejų vandenynų  (The Light Between Oceans).

Apie knygą:

„M. L. Stedman – be jokių abejonių, puiki pasakotoja. Ji mane nukėlė į nuošalią Australijos salą, prieš kelis dešimtmečius, kur švyturio prižiūrėtojas ir jo žmona priima sprendimą, kuris pakeičia daugelio žmonių, taip pat ir jų pačių gyvenimą. Tai pasakojimas apie tai, kaip, būdamas teisingas vienam, kažką atimi iš kito. Ir apsispręsti beveik neįmanoma, nes laimės verti visi knygos veikėjai ir palaikyti norisi visus vienodai.“ Rašytoja Monica Ali

Romano herojai Tomas ( pirmojo pasaulinio karo didvyris) ir Izabelė (trykštanti gyvenimo džiaugsmu ir svajojanti apie motinystės laimę), Tomui gavus švyturio prižiūrėtojo darbą vienoje iš Australijos salų, persikelia į ją gyventi ir ten džiaugiasi ramaus bei uždaro gyvenimo tėkme. Pilnai laimei jiems trukdo tik tai, kad jie vis negali susilaukti vaikų. Romane viskas vystosi taip,kad atsitiktinumo dėka jiems abiems tenka priimti labai sunkų sprendimą, kuris turėsi įtakos ne tik jų , bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimams...

Skaitant knygą bandau įsivaizduoti save jų vietoje, bandau teisinti ir vienus ir kitus... Aprašyta labai sudėtinga ir labai realistiška situacija, kuri, kaip benuspręstum - kažkam baigsis labai skausmingai...

Citatos:

"-...Bet, brangusis, kaip tu viską ištveri? - paklausė ji. - Tau tiek tenka iškęsti, bet esi visada linksmas. Kaip sugebi?

- Aš taip pasirenku,- atsakė jis. - Galiu pasilikti praeityje ir ten pūti visą laiką nekęsdamas žmonių už tai, kas atsitiko, kaip darė mano tėvas, arba galiu atleisti ir užmiršti.

- Bet tai juk nelengva.

Jis nusišypsojo savo nepakartojama šypsena.

- Brangioji, daug lengviau negu nekęsti. Atleisti pakanka vieno karto. Nekęsti turi kasdien nuo ryto iki vakaro. Turi nuolat prisiminti visas skriaudas...."

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Kajsa Ingemarsson "Meilė ir citrinos" (2014)

Autorė -  gimė 1965 m. gruodžio 25 d. , Švedijoje. Tai - Švedijos moteriškų romanų autorė. Beveik visi jos romanai Švedijoje tapo bestseleriais.

Apie knygą:

Knyga lengvai skaitosi, kaip tik tiks lietingam vasaros vakarui.

Agnesė netenka vyriausiosios padavėjos darbo labai prabangiame restorane, ją išduoda ir palieka mylimas vaikinas. Tačiau ji supranta, kad kaip tik tai ir yra priežastis pokyčiams.

Knyga apie tai,kaip kurti svajones ir kaip jų siekti... Nuotaikinga, lengva ir neįpareigojanti...

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Haruki Murakami "Avies medžioklė" (2015)

"Haruki Murakami "Avies medžioklė" nepaleido. Įtraukė į savo pasaulį, tas avies paieškas, veik kaip kokie Umberto Eco tekstai. Ir nors pasiusk... <...> Tai prilygo totaliam apsvaigimui, kartais nejučia peraugančiam į kliedesius - ir aš ten buvau, avį medžiojau..." (Gediminas Kajėnas, bernardinai.lt )

Keista, labai savotiška, labai jau murakamiška , tačiau įtraukianti istorija.... Matyt, toks ir yra Murakami braižas...

Pagrindiniam herojui - 29 metai. Jis - nusivylęs gyvenimu, viskuo, žmogus. Likęs tik nuobodulys ir viskas...

Tačiau jo gyvenime staiga viskas apsiverčia - atsiranda draugė, kurios atidengtos ausys jį keistai vilioja; senas draugas atsiunčia nuotrauką, kuri sukelia tikrą sumaištį; sutinka dėl avių pamišusį profesorių ir galų gale kalnuose sutinka Žmogų Avį...

Citata:

"Nuostabus jausmas - sėsti į tolimojo maršruto traukinį be bagažo. Tarytum leidęs sau atsipalaiduoti, prasmegau į laiko duobę kaip koks pikiruojančio bonbonešio pilotas. Joje daugiau nebėra nieko. Nei vizitų pas dantų gydytoją. Nei problemų, tykančių tavęs ant darbo stalo. Nei visų tų "visuomeninių santykių", iš kurių rizikuoji neišsipainioti iki gyvos galvos.

Nei suklastoto meilumo fizionomijoje, kuriuo mėgini užkariauti aplinkinių pasitikėjimą... Visa tai kuriam laikui tiesiog pasiunčiau velniop. Ir lieka tik šie seni numintais padais teniso bateliai. Tik jie - ir daugiau nieko. O jie mirtinai priaugę prie kojų - neaiškių prisiminimų apie kitą erdvėlaivį draiskanos. Bet tai jau nebaisu. Tokius prisiminimus lengvai nuveja pora skardinių alaus ir sumuštinis su kumpiu."

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Charlotte Betts "Prieskonių pirklio žmona" (2016)

Anglų rašytoja Charlotte Betts savo talentą rašyti pajuto tik užauginusi 5 vaikus. Ji dirba ne tik rašytoja, tačiau ir mados, interjero, nekilnojamojo turto srityse. Rašo nuolatinę skiltį apie interjero dizainą leidinyje "The Madenhead Advertiser" bei kuria apsakymus.

Knygos pasakojimas nukėlė mane į 1666 -uosius metus, kai rugsėjo mėnesį Didžiosios Britanijos sostinėje Londone kilo didysis gaisras... Šis gaisras nusinešė ne tik žmonių gyvybes, bet ir jų svajones, lūkesčius, ateitį...

Knygos herojė - Keitė Finč ištekėjusi už prieskonių pirklio ir svajojanti apie savo nuosavus namus... Tačiau po gaisro jie su vyru praranda viską. Stengdamasis atsitiesti, pirklys pradėjo dirbti geradariui, kuris žada atstatyti visą miestą... Tačiau pasirodo,kad jis didelis sukčius. Todėl Keitė Finči stoja prieš jo valią ir baisius planus, tačiau  be vyro, be pinigų ir be vilties ji viena nedaug ką tegalėji padaryti... Gerai,kad jos gyvenime atsiranda paslaptingas kvapų, kvepalų kūrėjas, kuris bando ją išgelbėti...

Iš tiesų, įdomus ir įtraukiantis istorinis meilės romanas su daug kvapų nuojautos jį skaitant...

 

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 19 valandų 23 minutės
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Helen FIELDING "Bridžita Džouns. Kūdikis" (2017)

Autorė - anglų rašytoja ir scenaristė. Kas skaitė romanus "Bridžita Džouns. Dienoraštis", "Bridžita Džouns. Ties proto riba", "Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės", pasimėgaus ir skaitydamas šią dalį apie besilaukiančią Bridžitą.

Jilly Cooper sako, "kad nėra knygos, kurią rekomenduočiau su didesniu džiaugsmu... Iki ašarų juokinga, stebuklingai įžvalgi, be galo jaudinanti".

Šioje dalyje Bridžita dar neištekėjusi, tačiau paaiškėja, jog laukiasi. Viskas būtų labai gražu, jei nekiltų klausimas, kas kūdikio tėvas - Markas Darsis ar Danielis Kliveris? Bridžita kartu ir bijo, ir jaučia palaimą... Ji jaučiasi lyg socialinėj, profesinėj, kulinarinėj ir paties nėštumo sukeltoj sumaišty...

Tikrai knygoje buvo vietų,kurias perskaičius juokiausi balsu :)

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

Norėdami komentuoti prisijunkite arba užsiregistruokite

Susiję įrašai