Tiesiog juokai

183 posts / 0 new
Paskutinis pranešimas
rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

O dar sako prietarai neegzistuoja...

Rytą išeinu iš laiptinės - juoda katė kelią perbėgo. Nutariau grįžti namo. Prieinu prie durų, bet raktus, pasirodo, kambaryje palikau, o duris užtrenkiau. Nusprendžiau iš kaimyno paskambinti į darbą, perspėti. Beldžiu. Kaimynas atidaro vien su kelnaitėmis, o už jo nugaros ant pakabos - mano žmonos kailiniai. O ji vakar į komandiruotę išvažiavo... Aš kaimynui - į snukį. Kaimynas mane - į policiją. Išsiaiškino. Pasirodo, žmona vakar savo kailinius pardavė kaimynams, kad nupirktų man odinę striukę.

Išeinam iš policijos - priešais bobutė su tuščiais kibirais. Neatsisukdamas, tris kartus spjaunu per kairį petį. Visus tris kartus - į kaimyną. Jis man -  į snukį. Aš jį - į policiją.

Išeinam po 15 parų. Kaimyną praleidžiu į priekį. Jis - niekaip. Aš jam -  į nugarą. Jis man -  į snukį. Aš jį - per inkstus. Jis mane - per kepenis...

Po dviejų savaičių išeinu iš ligoninės. Ant laiptų pirmiausia dedu kairę koją. O ji sugipsuota. Paslydau, kritau...

Po trijų mėnesių išeinu iš komos. Galvoje klausimas: koks asilas sugalvojo tuos prietarus?

O čia daktaras įeina. Sako:

- Ryt operacija. Jūs dėl visa ko pirštukus kryželiu laikykit, o geriausia - palieskit kaminkrėtį!

O iš kur ligoninėj kaminkrėtys? Paliečiau medicinos seselę. Kas žinojo, kad ji vyriausiojo gydytojo meilužė...

Jau metai guliu namie. Niekur neinu...

 

(iš interneto)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Vaikšto anglas po Laisvės aikštę, pamato berniuką ir klausia:
- Atsiprašau, o čia Laisvės aikštė?
- Aha.
Varto anglas anglų-lietuvių žodynėlį, nu nėr tokio žodžio "aha".

Pamato paauglį ir klausia:
- Atsiprašau, ar aš Laisvės aikštėj esu?

Paauglys:
- Jo.
Varto anglas žodynėlį. Nu nėr ten ir žodžio "jo".
Pamato padorų vyrą su kaklaraiščiu ir klausia:
- Atsiprašau, pone, ar aš Laisvės aikštėj?
- Taip.
Varto anglas žodynėlį. Yra toks žodis "taip".

Vėl klausia:
- O kodėl, pone, kiti sako -  jo, aha...
- Dėl to, jog kas sako "aha", tas yra baigęs tik 4 klases. Kas sako "jo", tas yra baigęs mokyklą.

O kas sako "taip", tas yra baigęs ir aukštąjį mokslą.

Anglas:
- A... tai jūs esate baigęs aukštąjį?
Ponas:
- Jo...

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Atvyko žmogus į komandiruotę, užeina į viešbutį, prieina prie administratoriaus ir sako:
– Gal kokį kambariuką turit?
– Deja, visi kambariai užimti. Yra vienas dvivietis kambarys, bet jame gyvena vienas žmogus… Su juo niekas gyvent nenori…
– O kodėl?
– Suprantat, jis žiauriai knarkia. Niekas negali su juo gyvent. Net kaimynai gretimuose kambariuose neišsimiega.
– Tai gal duokit man tą kambarį…
Administratorius:
– Aš jus perspėju, pone, kad jūs neišsimiegosit.
– Gal kaip nors…
Nuvedė administratorius žmogelį į kambarį.
Ryte žmogelis išeina – žvalus, išsimiegojęs…
Administratorius klausia:
– Klausykit, kaip jums pasisekė išsimiegot? Tai gal jis neknarkė?
– Aišku, knarkė. Bet aš priėjau prie jo, pabučiavau į skruostą ir pasakiau: „Labos nakties, gražuoli…“ Tai jis pabudęs visą naktį sėdėjo ir žiūrėjo į mane…

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Mama, užėjusi į dukters kambarį, pamato tvarkingai paklotą lovą, sutvarkytą kambarį. Lovos centre guli vokas su užrašu "Mamai". Mama drebančiomis rankomis atidaro voką ir skaito laišką: "Brangioji mama, aš tikrai atsiprašau ir apgailestauju, kad tenka rašyti tau šį laišką. Aš pabėgau iš namų su savo naujuoju vaikinu, nes nenorėjau, kad abu su tėčiu man iškeltumėte sceną. Aš pajutau aistrą Achmedui, jis toks nuostabus su savo auskarais, tatuiruotėmis, barzda ir baikerio drabužiais. Bet tai ne tik aistra, aš esu nėščia, o Achmedas sako, kad mes kartu būsime labai laimingi. Jis turi vagonėlį miške ir krūvą malkų visai žiemai. Jis nori su manimi turėti daugiau vaikų, apie tai svajoju ir aš. Jis man išaiškino, kad marihuana iš tikrųjų niekam nekenkia ir mes ją norime auginti sau, o taip pat ją keisti pas jo draugus į kokainą ir ekstazį. Dabar aš meldžiu mokslą, kad jis atrastų vaistus nuo AIDS, kad Achmedas jaustųsi gerai; jis tikrai to nusipelnė!!! Mama, nesijaudink, man juk 15 metų ir aš jau žinau, kaip savimi pasirūpinti. Kada nors mes jus tikrai aplankysim ir supažindinsim su jūsų anūkais.

Tavo duktė Aistė

P.S. Viskas, ką parašiau yra melas. Aš esu pas kaimynus. Tik norėjau priminti, kad gyvenime yra blogesnių dalykų, nei mano pažymių knygelė rašomojo stalo stalčiuje. Mama, aš tave myliu. Paskambink, kai bus saugu sugrįžti į namus."

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Vyras kreipėsi į Dievą: „Dieve! Sukeisk mus su žmona vietomis, ji sėdi namie, nieko neveikia, noriu būti jos vietoje”...

Dievas išpildė jo prašymą. Kitą rytą vyras nubunda vietoj žmonos: pašoko, pusryčius paruošė, vyresnėlį į mokyklą suruošė, mažąjį į darželį nuvedė, paskui reikia nupirkti produktų, tada pietus išvirti... Tik susiruošė pailsėti, o jau vyresnėlį reikia iš mokyklos pasiimti, mažąjį iš darželio, į būrelius nuvežė, paskui vieną, antrą - namo parvežė, dabar pamokas ruošti, paruošė, vakarienę laikas virti, pavalgė, indus suplovė, viską sutvarkė, vaikus nuprausė, paguldė... Tik atsigulė pailsėti, o čia žmona jam „o vedybinės pareigos?”....

-----

Praėjo mėnuo, vyras maldauja: „Dieve! Grąžink viską atgal, aš taip daugiau nebegaliu...”

Dievas atsako: „Per vėlu, tu nėščias!”

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Po 35 metų santuokos, vyras ir žmona atvyko pas psichologą.

Paklausus, kokia problema juos kamuoja, žmona pradėjo tiradą nesibaigiančių problemų su kuriomis jie susidūrė per visus tuos santuokos metus: atstūmimas, intymumo trūkumas, tuštumas, vienišumas, meilės trūkumas ir t.t.

Galiausiai, palaukęs kol moteris išsikalbės, psichologas atsistojo, apėjo aplink stalą ir paprašęs moters atsistoti, apkabino ją ir ėmė aistringai bučiuoti, kol jos vyras stebėjo visa tai pakėlęs antakį.

Moteris užsičiaupė ir apstulbusi tyliai atsisėdo.

Psichologas atsisuko į vyrą ir tarė:
– Štai, ko reikia Jūsų žmonai, mažiausiai tris kartus per savaitę. Ar supratot?
– Na, galiu ją čia užvežti pirmadieniais ir trečiadieniais, bet penktadieniais aš žvejoju.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Kartą draugės mane pakvietė į mergvakarį. Vyrui pažadėjau, kad 12 valandą nakties būsiu namuose. Ir nei minutės vėliau!

Šampanas buvo nuostabus ir laikas prabėgo tiesiog nepastebimai. Girta kaip tapkė parvažiavau namo ir tyliai įsliūkinau į butą. Ir kaip tik laikrodžio gegutė 4 kartus sukukavo. Aš nepasimečiau ir gegutės balsu sukukavau dar 8 kartus. Stebėdamasi savo išradingumu ir nuovokumu, kritau lovon ir atsijungiau.
Ryte, pusryčių metu, vyras atsargiai paklausė, kelintą valandą grįžau namo. Ramiu balsu atsakiau, kad parsiradau lygiai dvyliktą ir dar patikslinau, kad kai įėjau pro duris, kaip tik gegutė 12 kartų sukukavo.
– Taip, aš girdėjau, – atsakė vyras.
Pamaniau, kad viskas tvarkoj – praslydau. Tačiau minutėlę patylėjęs, vyras pasakė:
– Žinai, mieloji, mums reiktų pakeisti gegutę. Arba įsigyti naują sieninį laikrodį.
– Kodėl? – paklausiau aš.
– Žinai, naktį, kai tu grįžai, ji sukukavo 4 kartus. Po to pasakė: “bl%t!”. Sukukavo dar 4 kartus, po to pašniurkščiojo nosimi, sukukavo dar 2 kartus, piktdžiugiškai nusijuokė ir pakukavo likusius du kartus. Tada užlipo ant katino ir plojosi ant parketo…

 

(internetas)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Sindromas „Tikrai”

 

Tai paplitęs sindromas. Pavyzdžiui, jūs sėdite ir valgote barščius. Prieina žmogus. Jis klausia:

- Ką čia valgai?

Visiškai tvirtai atsakote:

- Barščius.

- Tikrai?

Jei tuo momentu pažiūrėjote į lėkštę - viskas, jūs susirgote, jums sindromas. Tai, kad jūs valgėte būtent barščius, tikra lygiai tiek, kad jus vadina jūsų vardu. Bet vieną sekundę net ne mintis, o minties šešėlis pralėkė galvoje: „Kodėl jis klausia? Jis ką nors žino?”

- Na, tikrai. Barščiai. Raudoni.

- Tikrai?

- Na... ne tokie raudoni, kaip įprasta, bet...

- Imkim paskambinkim mamai ir sužinosim, galbūt, ji išvirė burokėlių sriubą ir tu dabar ją valgai.

- Alio, mama! Ką tu vakar virei vakarienei?

- Barščius, sūneli.

- Ar tikrai?

Jei mama susimąstė nors pusei sekundės - viskas, ji irgi užkrėsta. Virusas perduodamas net telefonu. Mama galvoja: „Ar ne barščius? Kodėl jis klausia? Barščius viriau trečiadienį, o vakar - šiupininę. Ar ne? Vakar barščius?”

- Paskambink tėčiui, sūnau. Aš anksti atsiguliau, o jis vėlai grįžo, valgė ir tikrai žino.

- Alio, tėti, klausyk, ką tu vakar namie valgei?

- Na, barščius.

- Tikrai?

- Taip, tikrai!

Štai, jūsų tėtis - sveikas! O jūs, visi kiti aplink jį - visiški idiotai, kurie negali suvalgyti lėkštę sriubos be isterikos.

 

(internetas, vertimas)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Ateina policininkas į darbą... nuogas. Jo klausia:

- Kas atsitiko, Petrai, kodėl tu nuogas atėjai!?

- Tai va... suprantate, į naktinį klubą buvau užėjęs...

- Na ir???

- Na ir štai. Šokam, tūsinamės, viskas kaip ir normaliai...

- Ir????

- Ir tada didžėjus sustabdo muziką ir skelbia: „Dabar 30 sekundžių gesiname šviesą. Vyrai nusirengia!”

- !!!???

- Po 30 sekundžių uždega šviesą, visi vyrai nuogi!

- Kietai! - O toliau???

- Didžėjus vėl sako: „Dabar gesinu šviesą 30 sekundžių. Visos merginos nusirengia!”

- !!!

- Įjungia šviesą - visos merginos nuogos!!!

- Šakės!!! O kas toliau?

- O paskui didžėjus sako: „Dabar gesinu šviesą 30 sekundžių. Vyrai imasi darbo!”

- Ir tu?..

- NA, TAI AŠ IR ATĖJAU Į DARBĄ!!!

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Važiuoja Raudonkepuraitė dviračiu pas senelę. 
Staiga iš miško išbėga vilkas ir sulaužo jai dviratį. 
Iš krūmų iššoka lokys ir sako:
- Ei, vilke, ko čia kvailioji?! Tai- mano laukai! Ar nematai, kad avižos pasėtos?! Kuo greičiau sutaisyk mergaitei dviratį!
Ką darys vilkas, atsivilko suvirinimo aparatą, ilgai virino rėmą, montavo ratus, bet sutaisė...
Važiuoja Raudonkepuraitė toliau. Vėl iššoka vilkas ir vėl sulaužo dviratį. Vėl iš kažkur atsiranda lokys:
- Тu ką, vilke ir vėl savo senais darbais užsiimi?! Čia, juk, mano laukai! Tu ir vėl svetimus dviračius laužai?! Kuo greičiau sutaisyk!
Ką darys, vilkas ir vėl atsitempė suvirinimo aparatą...
Galų gale, atvažiuoja Raudonkepuraitė pas senelę. Užeina į jos trobelę ir klausia:
- Senele, senele, kodėl tavo tokios raudonos akys?
- Nuo suvirinimo aparato, blin!

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Darbdavio reikalavimai:

 

- Darbo patirtis - nuo 50 metų;

- Turite būti nugalėjęs drakoną;

- Nenormuota darbo diena;

- Turėti malūnsparnio valdymo teises;

- Mokėti programuoti visomis pasaulio kalbomis;

- Svahilių kalbos žinojimas, lygis - upper intermediate;

- Klientų bazės didinimas po 100500 žmonių per dieną;

- Termobranduolinės sintezės pagrindų žinios;

- Pupyčių koncertų Las Vegase organizavimo patirtis;

- Patikimas telekinezės naudojimas kompetencijos rėmuose;

- Didelė midichlorianų koncentracija kraujyje;

- Turėti vienų olimpinių žaidynių aukso arba sidabro medalį;

- Turėti asmeninę klientų bazę;

- Pliusas – gauta Nobelio premija fizikos srityje.

 

Mes siūlome:

 

- Kėdę, virdulį;

- Komfortabilų ofisą apleistos psichiatrinės ligoninės pastate, priešais kapines.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Paprasta magija

 

Ofise sugedo kompiuteris. Iškvietė specialistą. Tas atvažiavo, viską sutaisė.

Apie tai, kaip viskas vyko, pasakoja darbuotojas:

- Atėjo programuotojas, atidžiai apžiūrėjo kompiuterį, iškėlė rankas į dangų, kažką sušnabždėjo, pasuko mano kėdę 10 kartų prieš laikrodžio rodyklę, paspyrė koja kompiuterį, dar kartą kažką pašnabždėjo ir išėjo. Viskas veikia. Tikras magas.

Pasakoja specialistas:

- Mane iškviečia išsiaiškinti, kas nutiko kompiuteriui. O darbuotojas, matyt, ramiai nepasėdi, nuolat sukasi ant kėdės, štai laidas ir apsivyniojo apie kėdės koją. Keikiuosi, laidą narplioju. Paskui nustūmiau kompiuterį toliau, įkišau ištrauktą jungiklį ir išėjau.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Kaip moterims tai pavyksta?

 

Ruošiuosi į darbą, klausiu žmonos:

- Kur mano naujieji mėlyni marškiniai?

- Ten.

- Ten – tai kur?

- Kambary.

- Miegamajam ar svetainėj?

- Miegamajam.

Einu į miegamąjį, atidarau spintą. Nėra marškinių.

- Jų čia nėra.

- Yra.

- Ne.

- Pažiūrėk spintoje.

- Aš spintoj ir žiūriu. Nėra jų.

- Atmerktomis akimis žiūrėk!

- Nėra, sakau, jų čia!

Pasigirsta žmonos žingsniai – neišvengiamumo garsas. Užeina į miegamąjį, prieina prie spintos, NEŽIŪRĖDAMA įkiša ranką vidun ir ištraukia mano marškinius. Žvilgsnis tylomis, pasako daug ką. Išeina.

Lieku vienas su spinta.

- Spinta – kaip aš tavęs nekenčiu... Šaldytuvo irgi...

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Kartą užėjo šuo

 

Kartą į mano kiemą užėjo senas pavargęs šuo. Sprendžiant iš antkaklio ir įmitusio pilvo, jis turėjo namus ir juo tinkamai rūpinosi. Šuo ramiai priėjo prie manęs, pakedenau jam pakaušį. Jis nusekė iš paskos ir įėjo į namą. Lėtai perėjo prieškambarį, svetainės kampe susisuko į kamuolį ir užmigo. Po valandos jis atsikėlė ir nuėjo prie durų. Aš jį išleidau.

Kitą dieną jis vėl buvo mano kieme, „pasisveikino“ su manimi, vėl įėjo į namą, užėmė tą patį kampą svetainėje ir vėl miegojo apie valandą. Taip tęsėsi kelias savaites iš eilės. Man pasidarė smalsu, todėl prie jo antkaklio pritvirtinau raštelį: „ Norėčiau sužinoti, kas yra šio nuostabaus mielo šuniuko šeimininkas, ir ar jūs žinote, kad jis beveik kasdien ateina pas mane į namus pamiegoti?“

Kitą dieną šuo atėjo su kitu rašteliu, prisegtu prie antkaklio: „Jis gyvena name, kur yra šeši vaikai, du iš jų dar neturi nė trejų metų. Jis tiesiog bando išsimiegoti. Galima, aš su juo rytoj irgi ateisiu?“

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Šiandien, netoli namų, manęs lūkuriavo stambus juodas katinas. Iškart supratau, kad jis laukia būtent manęs, nes, kai prisiartinau, jis linktelėjo, pakilo ir neskubėdamas įžūliai perbėgo man kelią. Po to vėl atsitūpė ir įsispoksojo į mane.

- Šunsnuki, - pasakiau.

- Miau, - atkirto katinas.

- Ir ko tu siekei? - tęsiau aš. - Vis tiek gi eisiu toliau.

Ir nuėjau, bet, užsižiūrėjęs į niekšišką gyvulį, didžiuoju kojos pirštu trenkiausi į bortelį. Koks jau ten bortelis - tikras gatvės bortas.

Jūs kada nors girdėjote, kaip žvengia katinai? Aš išgirdau.

 

M. Judovskij (vertimas)

Agnusyte
Agnusyte portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 1 diena 22 valandos
Prisijungė: 11/16/2007 - 17:02

Šitas su juodu katinu labai patiko :D !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Vienas vyras nusprendė patikrinti ar jį myli žmona, ir parašė jai atsisveikinimo laišką, - tarsi jis ją palieka. Laišką padėjo ant spintelės, o pats, laukdamas žmonos, pasislėpė po lova.

Vyras suprato, kad tai kiek vaikiškas poelgis, bet norėjo žinoti, ką jam jaučia žmona. Jis tikėjosi išgirsti, kaip ji jaudinsis, verks, skambins pažįstamiems...

Kai žmona pagaliau grįžo namo, pamačiusi laišką, jį perskaitė.

Po kelių tylos minučių ji paėmė rašiklį ir ėmė kažką prirašinėti laiške. Paskui, švilpaudama linksmas melodijas, niūniuodama ir sukdamasi šokio žingsneliais, persirengė. Ji buvo greičiau laiminga, nei nusiminusi ir palūžusi.

Vyras buvo šokiruotas. Bet viskas darėsi dar blogiau.

 Žmona paėmė telefoną ir surinko numerį. Vyras klausėsi, kaip žmona su kažkuo kalba telefonu:

- Sveikas, brangusis. Aš jau susiruošiau ir važiuoju pas tave. Dėl to kvailio, tai aš jį privedžiau iki to, kad jis pats išėjo. Ir kaip aš galėjau ištekėti už jo? Gaila, kad mes su tavimi nesusitikome anksčiau. Iki pasimatymo, mielasis!

Ji padėjo ragelį ir išėjo.

Po kurio laiko vyras išgirdo, kaip atsidarė ir užsidarė lauko durys, - žmona išėjo... Sutrikęs ir su ašaromis akyse, jis išlindo iš po lovos ir ėmėsi skaityti, ką prirašė žmona.

Per ašaras jis perskaitė: „Aš matau tavo kojas, kyšančias iš po lovos. Einu į parduotuvę duonos“.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Yra tik du dalykai, dėl kurių reikia rūpintis: arba jūs sveiki, arba sergate.

Jeigu jūs sveiki, tai rūpintis jums nėra dėl ko, bet jeigu sergate, tai yra tik du dalykai, dėl kurių reikia rūpintis: arba jūs pasveiksite, arba numirsite.

Jeigu pasveiksite, tai rūpintis jums nėra dėl ko, gi jeigu numirsite, tai yra tik du dalykai, dėl kurių reikia rūpintis: jūs pateksite arba į rojų, arba į pragarą.

Jeigu pateksite į rojų, tai rūpintis jums nėra dėl ko, bet jeigu pateksite į pragarą, tai būsite taip užsiėmę, spausdami ranką bičiuliams, kad rūpintis jums jau nebus kada.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Kartą važiavau namo taksi. Kelionė kainavo maždaug 10 eurų. Naktis. Tamsu. Privažiuojam prie mano namų - daugiabučio. Į galvą įsibrovė gudri mintis: „Ar nenusiplovus man, nesumokėjus? Namas didelis - įbėgu į laiptinę ir ieškok neieškojęs!“

Puoliau iš mašinos! Pirmiausia kvaila galva trenkiausi į durelių kraštą. Paskui užkliuvau už borto ir persiverčiau per suoliuką. Kol kėliausi - į iš suolo kyšančią vinį susiplėšiau kelnes. Pusę minutės isteriškai bandžiau surinkti durų kodą... Visą tą laiką taksistas išsprogusiomis akimis žiūrėjo į mane iš mašinos ir nesiėmė aktyvių veiksmų. „Jis šoke!“ - pagalvojau.

Bet viskas, pasirodo, buvo paprasčiau - paskui, jau laiptinėje, prisiminiau, kad jam sumokėjau, tik įlipęs į mašiną.

Teko pirkti naujas kelnes.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Kai mūsų katei buvo dveji metai, ji priprato eiti į tualetą ir daryti į unitazą. Ir štai kartą, vyras parbėgo iš darbo su stipriu noru į tualetą „didelio“. Įbėgo į tualetą, net nejungė šviesos, atsisėdo ir labai garsiai driokstelėjo...

Kas buvo paskui - reikėjo matyti, bet aš voliojausi isterikoje.

Įsivaizduokit, katė ramiai tupi ir atlikinėja savo reikalus, staiga iš viršaus krinta subinė ir daro „tankisto kaifą“.

Katė iš išgąsčio įsikimba nagais ir dantimis vyrui į užpakalį ir klykia kaip laukinė.

Vyras, beje, taip pat džiugus, kad spėjo „parnešti“ iki namų, sėdasi ant unitazo ir čia iš unitazo jį kanda!

Trumpiau tariant, su laukiniu klyksmu ir paklaikusiomis akimis iš tualeto pirmiausia išlėkė vyras, o iš paskos su tokiu pat klyksmu ir akimis - katė.

Po to katė nustojo eiti ant unitazo ir teko nupirkti jai kačių tualetą.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Atsisakė suteikti kreditą? Yra lengvas būdas atkeršyti.

Einate į tą banką ir metams išsinuomojate seifą saugykloje (teks išleisti šiek tiek pinigėlių).

Dar geriau sukurstyti porą draugų dar keliems seifams.

Perkate šaldytą žuvį (neišdarinėtą, su visomis žarnomis) ir dedate ant lentynėlės seife.

Jis pakankamai hermetiškas, skystis nepratekės.

Pagal sutarties sąlygas bankas negali atidaryti jūsų seifo per visą nuomos laiką.

Dar daugiau, nustatyti smarvės šaltinį irgi sunkoka, jeigu žuvyčių yra keliose skirtingose saugyklos vietose.

Po metų galima atsiųsti raštišką pareiškimą nutraukti sutartį, jei jūsų keršto jausmas jau bus patenkintas.

Asmeniškai užeiti į banką neverta.

Sako, tai itališkas būdas ir išbandytas realiai.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Važiuodamas greitkeliu, vairuotojas nusprendė pavežti stabdantį pėsčiąjį.

Už kažkiek kilometrų jis pastebėjo, kad dingo laikrodis. Ištraukė pistoletą ir ėmė šaukti:

- Nagi, niekše, atiduok laikrodį!

Pakeleivis klusniai sutiko, atidavė laikrodį ir buvo išspirtas iš mašinos.

Kai vairuotojas grįžo namo, pirmas žmonos sakinys buvo:

- Mielasis, šįryt tu taip skubėjai, kad pamiršai namie savo laikrodį.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Kartą asilų varovas kreipėsi į išmintingą žmogų:

- O, išmintingasis, paaiškink man vieną dalyką, kitaip išeisiu iš proto. Man davė 10 asilų pervaryti į kitą miestą, ir aš leidausi į kelionę. Prieš iškeliaujant aš juos perskaičiavau, jų buvo 10. Aš sėdau ant asilo ir mes pajudėjome. Pakeliui nusprendžiau vėl perskaičiuoti asilus, ir, mano siaubui, jų tapo 9. Tada nusprendžiau sustoti poilsiui, paskubom perskaičiavau savo bandą, jų vėl buvo 10! Su palengvėjimu vėl pajudėjau į kelionę, bet kai vėl nusprendžiau perskaičiuoti asilus, jų vėl buvo 9! Ir taip kaskart, visą kelią, - kai keliaujam jų visada 9, o kai ilsimės 10. Išminčiau, pažiūrėk pats ir pasakyk, kiek tu čia matai asilų?

- Vienuolika.

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Vyras su žmona santuokoje pragyveno 50 metų.

Ir štai kartą jis pažiūrėjo į ją ir pasakė:

- Mieloji, lygiai prieš 50 metų mes u tavimi gyvenom mažyčiame kukliame bute, važinėjom  kažkokia griuvena, miegojom ant senos sofos ir žiūrėjom juodai baltą televizorių... Bet užtat kiekvieną naktį užmigdavau su 23-ejų gražuole. Dabar turim savo namus, prabangų automobilį, didelę lovą ir paskutinio modelio plazminį televizorių, bet guluosi miegoti su 73-ejų moterimi. Rodos, tu truputį neatitinki pokyčių, kurie įvyko mano gyvenime...

Žmonos atsakymas į tokią įžūlią pastabą buvo trumpas, lakoniškas ir puikus:

- Tai eik ir susirask 23-ejų gražuolę, tada vėl sugrįši į jaunystę: aš padarysiu taip, kad gyvensi mažutėliame butelyje, važinėsi sena gelda, miegosi ant girgždančios sofos ir žiūrėsi juodai baltą televizorių!

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Bausmės įvykdymo diena. Tris nuteistuosius klausia:

- Koks bus jūsų paskutinis noras arba prašymas, bet tik vienas?

Šiek tiek nudžiugęs, pirmasis pamąstė ir sako:

- Norėčiau viskio gurkštelti, kad nebūtų taip baisu mirti.

- Gausi, - atsako sargybiniai, - bus padaryta.

Antrasis prasitaria:

- Norėčiau moters, na, kad ir į krokodilą panašios, bent valandėlei.

- Nelengva, - atsako sargybiniai, - bet gerai, rasim, čia visokių sėdi.

O trečias paprašė:

- Aš noriu, kad man įspirtų į užpakalį.

- Na, tu originalas, - pralinksmėjo sargybiniai, - ką gi, gerai, paskutinis prašymas - įstatymas.

Apsuko trečiąjį veidu į sieną, nelabai stipriai spirtelėjo į užpakalį; tas aiktelėjo, pašoko, pirmajam budeliui per makaulę, antram - per inkstus, kardą atėmė, nukirto tą, kuris duris saugojo, duris išvertė ir puolė bėgti. Kiti du jam iš paskos.

Visi trys sustojo miške, kad kvapą atgautų, anie jo ir klausia:

- Nieko sau, narsuolis, tai kodėl iškart nepuolei kautis?

- Taip jau kiekvienas žmogus sutvertas, vaikinai, - sako jis. -  Tol, kol negauni per užpakalį... nieko imtis ir nesinori!

 

(internetas, vertimas)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Užėjome su sūnumi į parduotuvę pieno ir duonos. Jis prie šokoladukų - tai vieną paima, tai kitą... Aš jam tyliai:

- Padėk į vietą ir pasitrauk nuo vitrinos!

Reakcijos - nulis! Tada aš garsiai, ant visos parduotuvės, sakau:

- Jaunuoli, padėk viską į vietą, arba pakviesiu administratorių!

Vienas prie išėjimo iš užančio išmetė butelį alaus, antras paspringo vynuoge, trečias ėmė kratyti iš kišenių saldainius... Ir tik mano sūnus ramiai toliau rinkosi šokoladukus!

***

Priėmėm į darbą programuotoją. Anketos grafoje kiek turi vaikų, jis parašė 6/9. Visi ilgai pakaušius kasėsi... Ir ko tik neprigalvojo: ir kad jis turi 6 berniukus ir 9 mergaites, ir kad turi 6 žmonas ir 9 vaikus, ir kad jo vaikai nuo 6 iki 9 metų...

Paskui jį paklausė, ką šis užrašas slepia. Atsakymas buvo tiesiog pritrenkiantis:

- Mano žmona šeštame mėnesyje.

***

Kartą vaikų darželyje prie Tado mamos priėjo vienos mergaitės iš jo grupės mama:

- Mano mergaitė per jūsų sūnų apsisisiojo!

- Kaip galėjo jūsų duktė apsisisioti per mano sūnų?

- Ji pamatė kaip jis sisioja stovėdamas ir nusprendė taip pat pabandyti!

***

Mano dukrytė darželyje eina pasivaikščioti. Auklėtoja klausia:

- O kas ten pas tave maišelyje?

- Ten mano šiltos kelnytės!

- O kodėl tu neapsimovei savo šiltų kelnyčių?

- Pamiršau.

- O kodėl įsidėjai į maišelį?

- Močiutė pasakė, be šiltų kelnyčių pasivaikščioti neiti!

***

Auklėtoja apklausia vaikus, kokius filmus mėgsta jų tėvai. Vaikai atsakinėja:

- Maniškiai mėgsta veiksmo!

- O mano - melodramas.

- Mano - siaubo...

- Šaunuoliai. Na, o tavieji, Vytuk?

- Jie mėgsta fantastiką.

- Kokią?

- Nežinau, manęs neįleidžia. O per duris tik ir girdėti: „O, ja, ja! Das is fantastiš!“

***

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Moterys neturi taisyklių, tėra tik nuotaika... Kokia nuotaika, tokios ir taisyklės.

Guli moteris reanimacijoje, jau beveik miršta… Staiga girdi balsą:

- Duodu tau dar 10 metų gyvenimo!

Pašoko moteris nuo gulto ir bėgte pas plastikos chirurgą. Pasidarė nosies korekciją, veido odos patempimą, akių vokų pakėlimą, riebalų nusiurbimą, žodžiu – viską! Na, galvoja, nors 10 metų pagyvensiu savo malonumui.

Tik išėjo iš klinikos, staiga – bac, sunkvežimis pervažiuoja.

Moters siela skrenda aukštyn ir priekaištauja:

- Viešpatie, na kaip gi šitaip? Juk prižadėjai dar 10 metų gyvenimo!

Balsas iš aukštai:

- Na, atleisk, nepažinau….smiley

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Po darbo su vyru užėjome į prekybos centrą. Pasiėmėm du vežimėlius, prisikrovėme produktų, vyras nuėjo prie kasos užimti eilę, o aš - į konditerijos skyrių.

Einu prie kasos, braunuosi su vežimėliu pas vyrą ir klausiu:

- Vyriški, prašyčiau, gal praleistumėte mane į priekį!

- Prašau, aš niekur neskubu, - atsako jis.

Už manęs stovintys pirkėjai šaukia:

- Koks chamiškumas, eikite ir stokitės į eilės galą!

- Vyriški, gal galima, aš tada savo prekes į jūsų vežimėlį perkrausiu? - klausiu.

- Žinoma!

Už jo stovintys:

- Na ir įžūli boba! Visur be muilo sulįstų!

- Vyriški, - sakau, - gal galėtumėt už mane sumokėti?

Eilė šokiruota, laukia atsakymo.

- Taip, taip! Nesirūpinkite! - atsako vyras.

- Jūs su mašina? - klausiu. - Parvežtumėt??

Vyras jau nebegali atsakyti, dūsta iš juoko, tik galva linkčioja.

Ech! Kaip eilei norėjosi suėsti mane gyvą!

***

19 metų mergina ieško darbo:

- Jūs dar mokotės? Mums reikalingi darbuotojai, turintys patirtį.

Jai 22 metai:

- A... Jūs ištekėjusi? Reiškia, eisite dekretinių atostogų... Jūs mums netinkate!

Po 4 metų:

- A... Turite vaiką?! Reiškia, turėsite nedarbingumo lapelį?

Po 2 metų:

- Jūsų pirmasis vaikas jau didelis, jūs greit antrą kartą dekretinių atostogų išeisite!

Po dar 4 metų:

- Moteriške! Jūs turite du vaikus! Kokia jūs darbuotoja? Jūsų nedarbingumo lapelis niekad nesibaigs!

Po dar 4 metų:

- Mums reikalingos moterys iki 35 metų.

 

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Privalomas draudimas

 

Kai už blogą nuotaiką teks susimokėti - visi ims šypsotis.

Dažnai gadinantys mokės daugiau ir taps atsargesni.

Dažniausiai nuotaika apgadinama darbe ir namuose, todėl tų vietų išvis reikėtų vengti.

 

Juozas Erlickas

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Katė nugyveno savo devynis gyvenimus ir pateko į dangų. Prieš ją stovėjo Dievas. Jis paklausė:

- Tikiuosi, kad tau čia bus gerai. Prašyk, ko nori.

- Viešpatie, - atsakė katė, - aš visą gyvenimą laksčiau, kaip išprotėjusi, gaudydama peles ir bandydama nugvelbti nors truputį maisto. Būtų gerai, jei man čia netektų taip įtemptai dirbti.

- Nebetęsk, - tarė Dievas ir davė katei minkštą lovą ir daug maisto.

Kitą dieną į dangų pateko šešios pelės.

- Tikiuosi, kad jums čia bus gerai. Prašykite, ko norite, - pasakė joms pasirodęs Dievas.

- Viešpatie, visą savo gyvenimą mes nieko kito neveikėme, tik ieškojome maisto ir sprukdavome nuo kačių. Mes nebenorime taip lakstyti!

- Nebetęskite, - tarė Dievas ir davė kiekvienai riedučius.

Kitą dieną Dievas atėjo pas katę:

- Na kaip, ar viskuo esi patenkinta?

- O taip! – atsakė katė, - man patinka mano lova, nauji žaislai, maitina čia puikiai. O ta užkanda ant ratukų – tiesiog super!

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Telefonas suskambėjo dešimtą ryto. Močiutė Marija padėjo mezginį ir pakėlė ragelį.

- Jūsų anūkas ką tik pateko į rimtą avariją. Jis kaltas, - paskubomis aiškino nepažįstamasis. – Sudaužyta brangi mašina, yra aukų, o tai reiškia nuo trijų iki penkių metų kalėjimo... Kad padėtumėt anūkui išvengti kalėjimo, teks sumokėti!

- Kiek reikia?

- Dešimt tūkstančių! – ryžtingai pareiškė kitame laido gale. – Ruoškite pinigus, tuojau pas jus atvažiuos mūsų žmogus! Ir apie šį pokalbį niekam nesakykit, nes kitaip anūkas pateks į kalėjimą!

- Aš namie neturiu tiek pinigų, - aimanavo močiutė Marija. – Reikia važiuoti į banką, o jis kitame miesto gale.

- Eikite į gatvę, privažiuos sidabro spalvos mašina ir nuveš jus kur reikia. Ir atminkite – niekam nė žodžio! Tai dėl jūsų anūko interesų.

Nuvažiavus pusę miesto ir sustojus netoli banko, vairuotojas prispaudė pirštą prie lūpų.

Močiutė Marija atsakė tuo pačiu. Ji sugrįžo po pusvalandžio:

- Kortelės pin kodą pamiršau, - sunkiai atsiduso ji. – Į vasarnamį reikia važiuoti. Jis ten pas mane sąsiuvinyje užrašytas...

Vasarnamį, kuris buvo už 30 kilometrų nuo miesto, močiutė Marija paliko su dviem krepšiais bulvių ir maišu svogūnų.

- Krauk į bagažinę ir važiuojam! – pasakė ji nuobodžiaujančiam vaikinui.

- Į banką? – pasitikslino tas.

- Namo, - pareiškė močiutė Marija. – Juk su bulvėmis į banką nevažiuosiu! O pakeliui sustok prie prekybos centro, reikia duonos ir pieno nusipirkti...

Vairuotojas susiraukė, bet patylėjo. Temo. Vaikinas nerimavo, o močiutė Marija buvo kaip niekad rami.

- Kol sėdi nieko neveikdamas, padėtum močiutei, - pastebėjo ji, išlipdama iš mašinos.

Ir sukčius paklusniai pasuko iš paskos į penktą aukštą. O ten jo jau laukė policijos pareigūnai.

- O tai kaip anūkas? – sutriko suimtasis.

- Neturiu aš jokio anūko, - ramiai paaiškino netapusi apgavystės auka močiutė. – Kaip, tarp kitko, nebuvo jokios avarijos su žmonių aukomis. Aš iškart jus perpratau!

- Tai kam reikėjo į banką važiuoti?

- Kad susimokėčiau už butą ir telefoną.

- O į vasarnamį?

- Kad namo parsivežčiau bulvių ir svogūnų, - paaiškino močiutė Marija. – Eik, eik! Aš tau ne kokia bobutė su katinu, aš buvusi policininkė!

 

(internetas, vertimas)

rudenine
rudenine portretas
Atsijungęs
Buvo aktyvus: prieš 3 dienos 13 valandų
Prisijungė: 12/23/2009 - 09:58

Techninė pagalba viduramžiais

(atrodo, niekas nepasikeitė...:-)

 

- Techninės pagalbos tarnyba „Merlin Inc“. Kuo galiu padėti?

- Vakar pas jus įsigijau kardą...

- Sveikinu, sere, jūs teisingai pasirinkote.

- Jis neveikia.

- Ką reiškia – neveikia?

- Jis nekerta drakono galvos.

- Jūs perskaitėte instrukciją, sere?

- Kilmingas riteris neprivalo mokėti skaityti! Bet mano ginklanešys ją man perskaitė garsiai du kartus.

- Na gerai, sere. Jūs išėmėte kardą iš dėklo?

- Taip.

- Ar tikrai? Patikrinkite, prašom.

- Išėmiau, sakoma gi jums!

- Gerai, sere. Dabar patikrinkite geležtės aštrumą.

- Oi!

- Jums nereikėjo to daryti pirštu, sere.

- Prie ko čia pirštas? Aš tai padariau liežuviu. Aš visada taip tikrinu patiekalų aštrumą.

- Matote, sere, kardas šiek tiek kitoks daiktas, nei patiekalai, kuriuos ragaujate per pietus. Terminas „aštrumas“ čia reiškia...

- Nesukit man galvos! Aš neprivalau suprasti jūsų techninius terminus. Aš vartotojas, o ne metalo specialistas. Geriau pasakykite, kodėl jis neveikia!

- O anksčiau jis veikė?

- Nežinau, aš jį pirkau tik vakar!

- Gerai, sere. Jūs ką nors darėte su juo?

- Ne!

- Jūs tuo įsitikinęs?

- Na, aš jį tik išėmiau iš dėklo.

- Jūs nebandėte savarankiškai jį galąsti?

- Dėl ko?

- Jums geriau žinoti, sere. Galbūt, jūs bandėte jam suteikti naujus užkeikimus?

- Ne, aš naudojuosi standartiniais, kurie tiekiami kartu su kardu!

- Galbūt tai prakeikimas, sere? Kaip seniai jūs atnaujinote savo švęstą vandenį?

- Tik užvakar įsipyliau naujausios versijos!

- Supratau, sere. Tada pažiūrėkite, ar nėra netoli neekranuotų juodosios magijos šaltinių? Jie gali trukdyti kardo veiklai.

- Kokie dar šaltiniai, aš dykumoje!

- Nereikia nervintis, sere.

- Aš nesinervinu, velniai griebtų!

- Tada kodėl taip sunkiai kvėpuojate?

- Todėl, kad mane vejasi drakonas.

- O! Reiškia drakonas netoliese?

- Taip, jis jau visai šalia!

- Puiku, sere. Perduokit jam ragelį.

- O jei jis atkąs man ranką?

- Atleiskite, sere, bet medicininės problemos ne mūsų kompetencijoje.

- Kitą kartą kardą pirksiu „Morgana Ltd“!

- Na gerai, sere. Bent jau apibūdinkite, kaip atrodo drakonas.

- Na, toks geltonas... su ūsais...

- Supratau. Nuo to reikėjo pradėti, sere. Tai nelicencijuotas drakonas, kinų klastotė.

- Ir?

- Perskaitykite licencijos sutartį, sere. „Merlin Inc“ negarantuoja suderinamumo su nesertifikuotais įrenginiais.
- Ir ką man dabar daryti?

- Ateityje nesinaudoti pigiais no-name drakonais, sere.

- Panašu, tai jis dabar manimi pasinaudos! A-a-a! Ne-e-e! A-a-a-a!

- Sere? Sere, ar jums viskas gerai?!.. Bet kokiu atveju kompanija „Merlin Inc“ dėkoja jums už bendradarbiavimą!

Puslapiai

Norėdami komentuoti prisijunkite arba užsiregistruokite

Susiję įrašai