Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“

Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija.

Įžangoje autorė supažindina mus, jog tai literatūros kūrinys, pagrįstas išėjusio iš Aušvico koncentracijos stovyklos kalinio liudijimu.

Knygos autorė yra kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003 metais ją supažindino su žmogumi, kuris tikriausiai turi ką papasakoti. Jiems susidraugavus, Leilas patikėjo slapčiausias savo gyvenimo koncentracijos stovykloje patirtis.

Pati istorija, jos vystymasis gana nuspėjamas. 1942 m. Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kur tik nuvykus jį pasitinka užrašas ant vartų vokiečių kalba: „Darbas tave išlaisvins.“

Kadangi Leilas kalba keliomis kalbomis, tai greitai stovykloje tampa tatuiruotoju, ženklais pažyminčiu stovyklos kalinius. Pats tapęs tatuiruotoju, įrėžiančiu nenutrūkstančiu srautu atvežamiems belaisviams skaičius Leilas lyg ir tampa saugesnis bei pranašesnis – nes jis kasdien žino, kokia tai diena.

Skaityti toliau„Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas““

Iš arti

Šis foto menininkas į gyvūnus žiūri iš labai arti. Jo makro fotografijos darbais žavimasi visame pasaulyje. Jis sako: „Savo darbais siekiu, kad žmonės labiau vertintų gyvūnus ir pradėtų kitaip galvoti apie Žemę, kur tokia neįtikėtina gyvybės įvairovė“.

Skaityti toliau„Iš arti“

Joninės

Taip ilgai, taip ilgai dega vakaro žaros.

Taip ilgai užsimerkti nenori naktis –

Tai Joninių gaisai – jausmas šiltas ir geras –

Amžina kaip dievai paslaptis.

Skaityti toliau„Joninės“

Kai aš ateisiu

Vieną kartą aš ateisiu į šį pasaulį, kad išmokyčiau tave. Aš būsiu labai trapus. Aš reikalausiu meilės čia ir dabar. Aš žiūrėsiu į tave, klausinėsiu ir įsiminsiu tai, ką sakai. Aš gyvensiu su tavimi kiekvieną minutę, nesvarbu koks tu esi.

Skaityti toliau„Kai aš ateisiu“

Senelis

Fotografė vaikystei užfiksuoti pasirinko ne žodžius, o nusprendė istoriją papasakoti nuotraukomis. Svarbią vietą vaikų nuotykiuose užima jos tėvas, vaikų senelis. Jis gal ir nebuvo pats geriausias tėtis, bet tapo idealiu seneliu jos vaikams.

Skaityti toliau„Senelis“

Nėra laiko?

Geriausią mano gyvenime patarimą gavau iš moters dailininkės, gerokai už mane vyresnės. Man tada buvo dvidešimt su kažkiek, jai skundžiausi tuo, kad nesuspėju užsiimti kūryba: dirbu trijuose darbuose, gyvenimas žiauriai sudėtingas, gyvenu su krūva kaimynų, turiu daugybę reikalų, o norėčiau ramiai rašyti ir kad niekas manęs neblaškytų, bet laiko amžinai trūksta.

Ji išklausė manęs, patylėjo ir paklausė:

  • Ko tu pasiruošusi atsisakyti, kad gyventum tą gyvenimą, apie kurį, tariamai, svajoji?

Skaityti toliau„Nėra laiko?“