Nustebink savo mylimąjį (-ąją) pasakydamas, kad jį myli…šiek tiek kitaip…

Tikrai galima nustebinti savo mylimą žmogų palikus jam visame bute, kambaryje ar kur kitur daug raštelių ar širdelių, ant kurių užrašyti tie patys žodžiai "Aš tave MYLIU" -tik vis kitomis kalbomis. Galbūt kas nors iš jūsų pasistengs ir iki ketvirtadienio dar spės išmokti pasakyti šiuos žodžius ne tik lietuviškai,bet ir japoniškai, o gal net turkiškai Sėkmės!
English – I love you
Afrikaans – Ek het jou lief
Albanian – Te dua, Une Te Dua
Arabic – Ana behibak (vyrui)
Arabic – Ana behibek (moteriai)
Armenian – Yes kez sirumen
Bambara – M’bi fe
Bangla – Aamee tuma ke bhalo aashi
Belarusian – Ya tabe kahayu
Bisaya – Nahigugma ako kanimo
Bulgarian – Obicham te
Cambodian – Soro lahn nhee ah
Cantonese Chinese – Ngo oiy ney a
Catalan – T’estimo, Testimo Molt
Cheyenne – Ne mohotatse
Chichewa – Ndimakukonda
Chinese – Wo Ai Ni
Corsican – Ti tengu caru (vyrui)
Creol – Mi aime jou
Croatian – Volim te
Czech – Miluji te
Danish – Jeg Elsker Dig
Dutch – Ik hou van jou
Eskimo – Nagligivaget
Esperanto – Mi amas vin
Estonian – Ma armastan sind
Ethiopian – Afgreki’
Faroese – Eg elski teg
Farsi – Doset daram
Filipino – Mahal kita
Finnish – Mina rakastan sinua
French – Je t’aime, Je t’adore
Gaelic – Ta gra agam ort
Georgian – Mikvarhar
German – Ich liebe dich
Greek – S’Agapo
Gujarati – Hoo thunay prem karoo choo
Hiligaynon – Palangga ko ikaw
Hawaiian – Aloha wau ia oi
Hebrew – Ani ohev ot (Moteriai)
Hebrew – Ani ohevet ota (Vyrui)
Hiligaynon – Guina higugma ko ikaw
Hindi – Hum Tumhe Pyar Karte hae
Hmong – Kuv hlub koj
Hopi – Nu’ umi unangwa’ta
Hungarian – Szeretlek
Icelandic – Eg elska tig
Ilonggo – Palangga ko ikaw
Indonesian – Saya cinta padamu
Inuit – Negligevapse
Irish – Thaim In Grabh Leat
Italian – Ti amo
Italian -Ti Voglio Bene
Japanese – Aishiteru / Ai Shite Imasu
Kannada – Naanu ninna preetisuttene Kapampangan – Kaluguran daka
Kiswahili – Nakupenda
Konkani – Tu magel moga cho
Korean – Sarang Heyo
Latin – Te amo
Latvian – Es tevi miilu
Lebanese – Bahibak
Lithuanian – Aš Tave myliu
Malay – Saya cintakan mu / Aku cinta padamu
Malayalam – Njan Ninne Premikunnu
Maltese – ien Inhobbok
Mandarin Chinese – Wo ai ni
Marathi – Me tula prem karto
Mohawk – Kanbhik
Moroccan – Ana moajaba bik
Nahuatl – Ni mits neki
Navaho – Ayor anosh’ni
Norwegian – Jeg Elsker Deg
Pandacan – Syota na kita!!
Pangasinan – Inaru Taka
Papiamento – Mi ta stimabo
Persian – Doo-set daaram
Pig Latin – Iay ovlay ouyay
Polish – Kocham Ciebie
Portuguese – Eu te amo
Romanian – Te ubesk
Roman Numerals – 333
Russian – Ya tebya liubliu, Ya Lyublyu Tyebya
Scot Gaelic – Tha gra\dh agam ort
Serbian – Volim te
Setswana – Ke a go rata
Sindhi – Maa tokhe pyar kendo ahyan
Sioux – Techihhila
Slovak – Lu`bim ta
Slovenian – Ljubim te
Spanish – Te quiero / Te amo
Swahili – Ninapenda wewe
Swedish – Jag alskar dig
Swiss-German – Ich lieb Di
Tagalog – Mahal kita
Taiwanese – Wa ga ei li
Tahitian – Ua Here Vau Ia Oe
Tamil – Nan unnai kathalikaraen
Telugu – Nenu ninnu premistunnanu
Thai – Chan rak khun (Vyrui)
Thai – Phom rak khun (Moteriai)
Turkish – Seni Seviyorum
Ukrainian – Ya tebe kahayu
Urdu – mai aap say pyaar karta hoo

Tigro akis

Tigras – katinių šeimos plėšrus žinduolis, gyvenantis Azijoje, miškų ir džiunglių gyventojas. Daugiau kaip pusė visų tigrų gyvena Indijoje. Tigras – vienišas gyvūnas, medžiojantis tiek dieną, tiek naktį. Šviesus su tamsiais dryžiais kailis padeda jam gerai užsimaskuoti ir pakankami priartėti prie aukos. Medžiodamas sėlina link grobio arba puola jį iš pasalų. Gali pargriauti stambų galviją.

Skambant ritmingai muzikai pasigrožėkime šiuo nuostabiu gyvūnu!

(PPS autorius nežinomas) 

Prisegtukas: EyeoftheTiger.pps

Atradimas – cheminis elementas Moteris :)

APRAŠYMAS:
Elementas: Moteris.
Simbolis: M.
Atradėjas: Adomas.
Atominė masė: Idealus variantas – 53,6 kg, bet gali svyruoti nuo 40 kg iki 200 kg imtinai.
Paplitimas: Dideliais kiekiais pasitaiko visose urbanizuotose vietovėse.
FIZINĖS SAVYBĖS
1. Paviršius paprastai padengtas dažų plėvele.
2. Užverda dėl nieko, atšąla be jokios suvokiamos priežasties.
3. Tirpsta tinkamai elgiantis.
4. Netaisyklingai vartojamas šis cheminis elementas apkarsta.
CHEMINĖS SAVYBĖS:
1. Gerai reaguoja su auksu, sidabru ir daugeliu brangiųjų akmenų.
2. Absorbuoja didelius kiekius brangių substancijų.
3. Gali sprogti be jokio išankstinio įspėjimo.
4. Aktyvumas smarkiai padidėja prisotinus alkoholio.
5. Tai – stipriausias žmonijai žinomas, pinigus naikinantis reagentas.
PRITAIKYMAS:
1. Puikus puošybinis elementas, ypač sportiniuose automobiliuose.
2. Gali būti puiki atsipalaidavimo priemonė.
3. Labai efektyvi valymo priemonė.
ATLIKTŲ TESTŲ REZULTATAI:
1. Grynas egzempliorius, aptiktas natūralia būsena, įgyja rausvą spalvą.
2. Būdamas greta pranašesnio egzemplioriaus, pažaliuoja.
PAVOJAI:
1. Ypač pavojinga nepatyrusiose rankose.
2. Nelegalu turėti daugiau kaip vieną egzempliorių, tačiau įmanoma išlaikyti keletą skirtingose vietose, jei egzemplioriai tiesiogiai nekontaktuoja.

Kad nors mintyse pasnigtų…

Nors lauke jau kvepia pavasariu…Ir sniego visai nė ženklo, klausydami ramios žiemiškos muzikos pasigrožėkime sningančiu sniegu bei juo besidžiaugiančiais gyvūnais… (PPS autorius nežinomas)

Gražaus savaitgalio!

Prisegtukas: Snow and Animals.pps

Reikia drąsos ne tik mylėti, bet ir leistis mylimam…

vakaras„Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą gyvenimą nebuvo girdėję nei Asilas, nei fleita.

Nesuprasdami, kas pasidarė, – mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo, – kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą“… Ar gyvenime mes nebūnam panašūs į pamestas fleitas ir pasimetusius asilus?.. (PPS autorius Minde)

Prisegtukas: Reikia_drasos_myleti.pps

Ir dar apie kaukes…

kaukėSu kaukėmis susiduriame ir mūsų dienomis ir ne tik teatre ar karnavaluose. Šiandien kaukės dažnai laikomos savojo „Aš“ slėpimo po dirbtiniu veidu simboliu. Šiandieninės „kaukės“ – tai vaidmenys, kurių imamės įvairiose situacijose, tai mes tokie, kokius mus mato kiti žmonės. Bendraudami su nepažįstamaisiais, dažnai užsidedame „kaukę“. Atsargumo sumetimais mes neskubame jiems atsiverti. Ilgiau pabendravę ir pasijutę saugiai, „kaukes“ nusiimame. Kaukė uždengia veidą, bet kartu parodo, kad ji nėra tikrasis veidas. Kas nori apgauti, stengiasi sudaryti iliuziją, kad rodoma kaukė yra tikrasis veidas. Pridengdamas kauke savo veidą, žmogus vaizduoja, vaidina kitą. Asmenys, patyrę daug atstūmimų, nusivylimų, bijo nusiimti „kaukę“, atsiskleisti. Pasaulis jiems atrodo priešiškas, o žmonės nedraugiški. Tokie asmenys tarsi suauga su savo „kauke“, gyvena jos nenusiimdami, susvetimėja, nežino, kas jie yra, ko siekia, trokšta ir vengia. Kaukė yra išorinis atsiliepimas į aplinkos žmonių, viešosios nuomonės spaudimą, t.y. prisitaikymas prie išorinių pageidavimų, skonių, elgesio normų. Žmogus su „kauke“ sako žodžius, kuriuos reikia sakyti tam tikrose situacijose, bet pats nežino, ką jis iš tikrųjų mano. Būry žmonių gali atsirasti vienas, kuris visiems neleidžia nusiimti „kaukių“, t.y. jaustis saugiai, replikuoja, bando įgelti. Bendrauti tada nemalonu. Dažnai pykstame ant tokio žmogaus.

Klausydami muzikos bei žiūrėdami į gražias Venecijos karnavalo kaukes pamąstykime, kodėl bendraudami žmonės užsideda „kaukes“? Kas atsitinka, jei žmogus ilgai nenusiima „kaukės“?..

Prisegtukas: Kaukes.pps

Užgavėnės: tradicijos, papročiai ir valgiai

UŽGAVĖNĖS – sena tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė. Ji švenčiama likus 46 dienoms, t.y. 7 savaitėms iki Velykų.

Užgavėnių kaukė

Kaukės ir Užgavėnių persirengėliai

Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti neįprastais drabužiais, pasislėpti po kauke.
Pagal veikėjus persirengėlių kaukės skirstomos į dvi grupes: vienose pavaizduoti žmonių, o kitose – gyvulių bruožai. Ypač dažni buvo „žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės", „velniai", „raganos", „giltinės", „ubagai". Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Morė, Lašininis su Kanapiniu arba Gavėnas.
UŽGAVĖNIŲ VEIKĖJAI

Dėmesio centre buvo MORĖS vežiojimas. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė. Šie pavadinimai buvo paplitę Žemaitijoje, o šiaurės ir vidurio Lietuvoje vežiojamos pamėklės buvo vadinamos Čiučela, Diedeliu, Gavėnu.
LAŠININIS ir KANAPINIS

Tarp Užgavėnių persirengėlių tai vieni, tai įsimaišę į kitų persirengėlių būrelius slankioja Lašininis su Kanapiniu.
Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis turėtų būti storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, su kanapine virve rankoje arba ant galvos užsidėjęs kanapių pėdą ar vainiką, su kanapiniu botagu besukantis apie galvą, nuspurusiais ūsais, o rankose turėjo ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo vyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali.
Lašininis po kautynių paprastai pabėga.
Nugalėtojas Kanapinis džiaugdavosi, kad gavėnia atėjo, kad dabar žmonės nuolat jį prisimins ir mylės, nes sausą maistą teks gardinti kanapių pienu. Išsitraukęs iš kišenės buteliuką kartaus ir sūraus gėrimo imdavo visus vaišinti, o išvažiuodamas palikdavo, kad visai gavėniai užtektų.
PASIVAŽINĖJIMAS IR LAISTYMASIS VANDENIU

Visoje Lietuvoje gyvas paprotys per Užgavėnes daug važinėti. Sakoma, kad kuo daugiau kelio nukeliausi, tuo linai geriau derės, užaugs ilgesni. Paprotys apvažiuoti laukus ir kelis kartus pasivolioti sniege ne šiaip sau, bet tikima, kad tuomet derlius bus geresnis ir linai storesni.
Važinėjama rėkaujant, triukšmaujant, dainuojant. Važiuojančius, kas nori, gali aplieti vandeniu. Laistymasis vandeniu, reiškia gyvybės žadinimą, jos skatinimą gausesniam derliui ir apskritai krikšto, t.y. naujo pradžią.

Kiemuose visi turi pasiruošę vandens, kad suspėtų važiuojantį aplieti ar šlapiu sniegu apmėtyti, o važiuojąs turi mokėti išsisaugoti vandens ir kitus aplieti arba ilgu botagu užtvoti per šonus, jei kas mėgina jį aplieti.
Juokų krėtimas ir kaimynų lankymas Užgavėnėse yra būtini.

Per Užgavėnes daromos sūpuoklės ir einama suptis. Kur supynės, ten juokas ir linksmybės.

ATEITIES SPĖJIMAI

Užgavėnių ateities spėjimai susiję daugiausiai su vedybomis ir būsimu derliumi. Jie labai panašūs į Kūčių nakties būrimus.
Per Užgavėnes mergaitės, nugraužusios kaulą, muša juo į kiemo vartus ir klausosi, iš kurio krašto išgirs šunis lojant – iš ten reikia laukti per Velykas piršlių. Vakare reikia sušluoti iš visų kertelių šiukšles, išnešus išpilti ir klausytis, iš kur šunyss loja, – iš tos pusės bus piršliai.
Užgavėnių vakare merginos eina iš kiemo malkų glėbio atnešti. Parnešusios skaičiuoja pagalius: jei būna poros, tai tais metais ištekės.
Mergaitės paima tris lėkštes: į vieną įpila žemių, į antrą įdeda žiedą, o į trečią – rūtų vainiką. Užriša vienai akis ir paveda toliau. Paskui ji turi sugrįžti ir rinktis lėkštę. Jei nutvers už lėkštės su žiedu, tai po Velykų ištekės, jei su vainiku, tai liks senmergė, o jei už lėkštės su žeme, tai po Velykų mirs.
Rytą, prieš saulės tekėjimą, reikia pelenus sijoti, paskui juos paslėpti, o kopūstams augant jais kopūstus apibarstyti – tada vabalai kopūstų neės.
Kad vasaros darbus dirbant – pjaunant ar šienaujant – neskaudėtų pusiaujo, reikia pusiaunakty, 12 val., bažnyčios varpams skambinant, persiversti tris kartus per galvą.
Jei Užgavėnių diena saulėta, pavasarį reikia anksti sėti.
Jei – ne koks oras ir drėgna, tą metą gerai augs javai ir bet kur pasėti.
Jei Užgavėnių dieną ant stogo yra sniegas, tai ir Velykos bus su sniegu.

VALGIAI

Senosios Užgavėnės tęsdavosi savaitę. Buvo nusistovėjusi tam tikra valgymo, užsigavėjimo tvarka. Užgavėnes švęsti pradėdavo ketvirtadienį. Jį vadino „riebusis ketvergas" ir valgydavo keturis kartus. „Riebųjį penktadienį" seniau mėsos neduodavo, nes pasninko diena, bet valgė kiaušinius, sviestą, pieniškus patiekalus penkis kartus per dieną. „Riebųjį šeštadienį" – šešis kartus, „riebųjį sekmadienį" – septynis kartus, „riebųjį pirmadienį" – aštuonis kartus, o paskutiniąją Užgavėnių dieną – „riebųjį antradienį" – devynis kartus. Valgydavo daugiausiai riebius mėsiškus patiekalus.
Dabar populiariausias Užgavėnių valgis yra blynai. Anksčiau svarbiausias valgis būdavo šiupinys, kurį virdavo iš kruopų, žirnių, pupų, lašinių ir mėsos. Šiupinyje būdavo ir kiaulės uodega.

UŽGAVĖNIŲ MĮSLĖS

(Pateikė Tautkos Leuons. 1911 m. lėipas 22­23 dėinuoms ožrašė Končios Ėgnė)

Tor šiaudus ­ nejied, tor kuojės – nein, tor plunksnas – nelek, dūšė tor, bet ne vėsumet. (Luova)

Kas pri vėskuo pritink? (Vards)

Negīvs gīva velk. (Šokas, tinklos)

Kas ein pėrmo žmuogaus? (Krīžios)

Kas īr ož dongo aukštiesnis? (Šv. Juona ronka)

Balta bačkelė be lonkū, be šolū, vuo vėdurie ­ dvejuops alos. (Kiaušis)

Galė lauka poudielis verd. (Skruzdielīns)

Nupjaun galva, ištrauk širdi, doud gertė, lėip rokoutėis ė rokoujės. (Žousėis plunksna)

Mēsuos poudė gelžės verd. (Pažabuots arklīs ­ žāslā nasrūs)

Suraizgīts, sumazgīts, lauka galė pastatīts. (Žombis)

 

Parengė A. M. pagal R. Ambraziejienės straipsnį iš

Kauno tautinės kultūros centro leidinio

„Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė",

V dalis – „Pavasario virsmo šventės.

Užgavėnės. Velykos" (2001 m.)

Gyvenimo instrukcija

1. Įvertink tai, kad didžioji meilė ir didieji pasiekimai visada lydimi didelės rizikos.
2. Kai ką nors prarandi, neprarask ir pamokos.
3. Vadovaukis trimis taisyklėmis:
Gerbk save,
Gerbk kitus ir
Būk atsakingas už visus savo veiksmus.
4. Prisimink, kad negauti to, ko norisi, kartais yra laimė.
5. Išmok taisykles, tai žinosi, kaip tinkamai jas laužyti.
6. Neleisk nedideliam konfliktui sugadinti puikių santykių.
7. Kai tik supranti, kad suklydai, iš karto imkis veiksmų, kad pataisytum klaidą.
8. Kiekvieną dieną praleisk šiek tiek laiko vienas.
9. Būk atviras pokyčiams, tačiau neprarask savo vertybių.
10. Prisimink, kad tyla kartais būna pats geriausias atsakymas.
11. Nugyvenk gerą, garbingą gyvenimą. Tuomet, kai pasensi, galėsi pažvelgti atgal ir dar kartą pasidžiaugti.
12. Gyvenimo pagrindas – meilė tvyranti tavo namuose.
13. Sprendžiant nesutarimus su mylimais žmonėmis žvelk tik į esamą situaciją. Nesidai-ryk į praeitį.
14. Dalinkis savo žiniomis. Tai būdas tapti nemirtingu.
15. Rūpinkis žeme.
16. Kartą metuose nuvyk ten, kur dar nebuvai.
17. Prisimink, kad geriausi santykiai tie, kuriuose meilė vienas kitam didesnė nei poreikis vienas kito.
18. Kritiškai įvertink sėkmę, kurios pasiekimui teko atsisakyti ko nors.
19. Meilę ir valgio gaminimą traktuok su nerūpestingu laisvumu.