Tikroji išmintis

dobiliukas_tikra_ismintis

Vieną kartą berniukas vaikščiojo miške. Priėjęs didžiulę proskyną, pamatė namą. Iš abiejų namo pusių augo sodai. Abiejuose soduose dirbo sodininkai. Tik sodai buvo labai skirtingi. Vienas atrodė nesutvarkytas, jame augo daug piktžolių, o piktas sodininkas įtūžęs rovė žoles ir be perstojo plūdosi.
Kitame sode viskas gražiai derėjo. Žydėjo gėlės, aplinka buvo išpuoselėta ir atrodė nuostabiai. Galima buvo pamanyti, kad sodininkas šiame sode puikia tvarkosi be didelių pastangų. Atsirėmęs į medį jis švilpavo linksmą dainelę.
Vaikas nusprendė geriau aplankyti ramų ir laimingą sodininką. Berniukas paklausė, kaip jam pavyksta taip gražiai ir nesunkiai prižiūrėti sodą, o štai kitas sodininkas dirba nesustodamas, tačiau sodas vis tiek nesutvarkytas.
„Žinai, – atsakė ramusis sodininkas, – seniau aš dirbau lygiai taip pat kaip mano kolega – stengiausi išrauti žoles. Bet pastebėjau, kad negaliu jų įveikti. Šaknys visuomet likdavo neišrautos arba raunant sėklos išbyrėdavo ant žemės. Taigi visuomet vėl priaugdavo naujų piktžolių. Vos spėdavau sutvarkyti visą sodą, o jau reikėdavo ravėti iš naujo.

Prisegtukas: Tikra_ismintis.pps

Trys faktai apie pinigines. Dar įdomiau.

…arba koks turi būti jų turinys…

Pinigine

Pirmasis

svarbus "laimingos" piniginės faktas: ji žmogui turi būti patogi – nei per didelė, nei per maža, tiesiog tilpti delne. Jei piniginė bus per didelė, ji bet kada gali išslysti iš rankų. Pagal psichologus, per maža ar per didelė piniginė parodo, kad jos savininkas apskritai turi finansinių problemų.

Antrasis faktas

Nepatartina rinktis lengvabūdiškų spalvų. Atminkite: pinigai mėgsta solidumą. Tai nereiškia, kad piniginė būtinai turėtų būti juoda ar ruda. Tegul ji būna raudona, bet ne rožinė; tamsiai mėlyna, bet ne žydra!

Trečiasis faktas

Pinigus privilioja tik piniginės iš natūralios odos. Taip, tokios piniginės nepigios. Ir tai teisinga: kuo daugiau sumokėsite už piniginę, tuo daugiau į ją įdėsite. Tokiu būdu jūs parodote pagarbą pinigams. Ir čia vėl veikia pinigų magijos principai: žmonės, kuriems
nesvarbu, kur saugomi pinigai, niekada nebus turtingi. Psichologai tvirtina, kad tokie žmonės bijo didelių pinigų, nemėgsta rizikuoti, pasitenkina tuo mažu, ką turi.
————

ir dar šis tas apie pinigines.

Gera piniginė turi būti lengvai uždaroma ir atidaroma, joje turėtų būti keletas skyrių: monetoms, kupiūroms, kreditinėms kortelėms ir t.t. Jei jūsų piniginėje netvarka, vadinasi, ir gyvenime nebus stabilumo: pinigų tai bus, tai jų trūks.

Pinigėliai, ateikite pas mane!

Kol piniginė neša jums sėkmę, nekeiskite jos nauja, nors ji jau visai susidėvėjusi ir labai sena. Jei visgi nebeįmanoma… neišmeskite jos, padėkite į tą vietą, kur saugote savo svarbiausius dokumentus ar pinigus. Į naują piniginę iš pradžių įdėkite tik dalį pinigų iš "laimingosios" portmonė – "įveisimui". Beje, visose namuose esančiose piniginėse visada turi likti nors keletas monetų. Namuose neturi būti tuščių piniginių.

Pinigus privilioja ir talismanas. Tokiu talismanu gali būti klestinčių valstybių (JAV, Švedijos, Anglijos…) monetos. Bent keletas tokių monetų turėtų būti jūsų piniginėse. Dar geriau, jei jas jums padovanojo turtingi draugai.

Viskam yra metas…

Viskam yra metas… Ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi… Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti tai, kas pasodinta; laikas verkti ir laikas juoktis; laikas griauti ir laikas statyti…

Tiesiog viskam reikia pasirinkti tinkamą laiką… (įsijunkite kolonėles ir bežiūrėdami skaidres pasiklausykite The New Seekers atliekamos dainos Turn turn turn) (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: Laikas__Koheleto_knyga.pps

Kiek miega gyvūnai?

Štai ką yra užregistravę zoologai:
Šimpanzės miega ilgai – 12 -13 valandų. Daugiausia naktį, bet truputį ir po pietų.
Paukščiai taip pat miega 13 -16 valandų.
Ilgai miega kiaulės.
Bet rekordas visgi priklauso gyvačių vienai rūšiai kuri, kaip pasakojama, pabunda apie pietus, dvi valandas ieško maisto ir paskui vėl saldžiai užmiega iki kito vidurdienio…
O jūros kiaulytės beveik visai nemiega, jos tik smūduriuoja, dviem trims minutėms užmerkdamos akis.
Kiškiai ir triušiai miega taip pat trumpai ir su pertraukomis – jie po ~ dvidešimt kartų per dieną trumpam užmiega.
Delfinai kartais ištisą savaitę – ir dieną ir naktį lydi laivus. Ir atrodytų, kad visiškai nemiega, bet pasirodo delfinai miega plaukdami: užmiega ~ trisdešimčiai sekundžių.
Naminės karvės miega dvi tris valandas per parą (tiesa, dar devynias valadas jos snūduriuoja, gromuluodamos pašarą).
Žirafos miega vos dvidešimt minučių per parą. Bet ir šias minutes jos nemiega nepabusdamos, o prabunda kas trys keturios minutės. Zoologai yra užregistravę ilgiausią žirafos miegą – dvylika minučių.
Drambliai miega dvi tris valandas per parą (taip pat su pertraukomis po ~ penkiolika minučių).

Loginis mąstymas

Važiuoja moteris autobusu. Reikia perduoti pinigus už
bilietą. Šalia stovi mergina. Kaip į ją kreiptis – "tu" ar "jūs"?
Mąsto logiškai:
Šitas autobusas – ekspresas. Jeigu mergina neišlipo praeitoje
stotelėje, vadinasi, važiuoja ji į mano mikrorajoną. Važiuoja su
buteliu vyno, vadinasi, pas vyriškį. Vynas brangus, reiškia, važiuoja
pas gražų vyrą. Mūsų mikrorajone yra du gražūs vyrai – mano vyras ir
mano meilužis. Pas meilužį ji važiuoti negali, kadangi aš pati dabar
pas jį važiuoju. Vadinasi, ji važiuoja pas mano vyrą. O vyras turi dvi
meilužes – Juliją ir Marytę. Marytė šiomis dienomis išvažiavusi
atostogauti…
-Julija, paduok pinigus vairuotojui!
Mergina (apstulbusi atsisuka):
-Iš kur jūs mane pažįstate???

Ką manote apie vaikus, kurie gyvena skirtinguose pasaulio kraštuose?

Kaip manote, ar vaikai, gyvenantys skirtinguose kontinentuose – yra kitokie? Ar jie skiriasi nuo mūsų, lietuvių, vaikų ir kuo? Ką jie išgyvena? Ko jiems trūksta? O gal kaip tik mūsų vaikams kažko trūksta?
Manau, kad čia apie diskriminaciją neverta net kalbėti. Tačiau, kodėl pasaulyje vyksta tokie dalykai? Pamąstykime… (PPS autorius nežinomas)

Prisegtukas: skirtingi_vaikai.pps

Kas galėtų žvejus atbaidyti nuo ledo?

Dar vakar buvau prie Kauno Marių ir ten, kaip matyti nuotraukoje, pilna žvejų. Atrodo, ir oras šiltas, paskutinėm dienom pliusinė temperatūra net naktimis, o žvejai sau sėdi ant ledo Marių viduryje. Keista… Atrodo, dar suprasčiau jų aistrą žvejoti, bet tokią aistrą, kai per Žinias išgirsti, kad po ledu žuvo 7 žmonės, beveik visi žvejai – tai net nežinau kaip pavadinti. Juk ir taip tie šalčiai tik neseniai užšaldė vandens telkinius, tai kam erzint linkimą? Visiems žvejojantiems linkiu lipti tik ant storo ledo, tada jau ir aistra žvejoti kitaip atrodys…

Seniausias pasaulio stebuklas – Egipto piramidės


Seniausias pasaulio stebuklas

Seniausias pasaulio stebuklas – Egipto piramidės, arba Egipto faraonų kapavietės. Beje, iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje (vėliau jas pralenkė Eifelio bokštas). Egipto piramidės buvo statomos vadinamosios Senosios karalystės (2580 – 2180 m.pr.m.e., sostinė Memfis) laikotarpiu.

Piramidės – milžiniški akmeniniai laidojimo statiniai. Jose būdavo: koridoriais sujungti faraono ir valdovės kapai, netikras kapas plėšikams apgauti ir kelios vėdinimo angos.

Stebuklų geografija gan siaura. Į visus miestus išskyrus Babiloną, kuriuose buvo stebuklai, galima buvo patekti plaukiant Viduržemio jūra. Senovės graikų keliautojas to meto transportu visą septynetą galėjo apžiūrėti per keletą mėnesių.

Mastaba (arab. mastaba – akmeninis suolas), antžeminis ar požeminis stačiakampio gretasienio formos sen. egiptiečių laidojimo statinys. Imhotepas pastatė šešių pakopų, kiek žemesnę nei 70 m aukščio laiptinę piramidę. Prie piramidės Imhotepas pastatė šventyklą su savo paties statula.

Mahomedas Honeimas, egiptiečių mokslininkas, Sakaroje atrado kiek aukštesnę nei 70 m septynių pakopų piramidę. Ji įdomi tuo, kad nebuvo baigta statyti ir niekas niekada joje nebuvo palaidotas. Manoma, kad ji buvo statoma faraonui Sechemchetui. Iš daugelio Abusiro ir Dašuro piramidžių telikę griuvėsiai. Abu Ruašo piramidė yra taip sugriauta, kad iš viršaus galima įžiūrėti laidojimo kamerą, kurią kadaise slėpė daugelį tūkstančių tonų sveriantys akmenys. Hauvaros piramidė ir Ilahuno piramidė, pastatyta iš nedegtų plytų ant uolos, yra labai nukentėjusios nuo meteorologinių sąlygų.

Visiškai kitaip atsitiko su Gizos piramidėmis. Gizos vietovėje yra trys didelės piramidės, pastatytos IV-osios dinastijos (2723 – 2563 m.pr.m.e.) faraonų – Cheopso, Chefreno ir Mikerino. Prie jų yra ir mistinė statula – Sfinksas, būtybė su liūto kūnu ir žmogaus galva. Manoma. kad ta galva – Chefreno portretas. Aukščiausia piramidė – Cheopso. Jos aukštis buvo ~147 m, bet vėliau nugriuvo piramidės viršūnė, padarydama 10 kv. m aikštelę. Dabar jos aukštis – 137m, kraštinės ilgis – 233 m. Piramidė pastatyta iš 2 300 000 kalkakmenio blokų, sveriančių daugiau kaip 2 t kiekvienas; jos tūris 2 521 000 kub. m, o papėdės plotas 54 300 kv. m. Piramidės briaunos atsuktos tiksliai į keturias pasaulio šalis. Tai pirmas pastebėjo Herodotas. Herodotas (484 – 430 m.pr.m.e.), Likso sūnus, Halikarnasietis. Graikų istorikas, istorijos tėvas. Keliavo po Egiptą, Mesopotamiją ir skitų kraštą. Jo manymu, Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų. Vienu metu ją statė 100 000 vergų; kas tris mėnesius kiekviena pamaina buvo pakeičiama nauja. Sunku pasakyti, kelių šimtų tūkstančių žmonių gyvybes "surijo" šie "monstrai".

Kalkakmenio blokai būdavo atskeliami naudojant tik kūjus ir pleištus skaldyklose abipus Nilo, tempiami lynais ir plukdenami valtimis, galiausiai užkeliami ant piramidės nuožulnia plokštuma. Sukrauta piramidė nuo viršaus žemyn būdavo išklojama poliruoto granito plokštėmis.

Mažesnė 8 m, bet ne taip apgriuvusi yra Chefreno piramidė. Mikerino piramidė dar mažesnė, o kitų piramidžių (žemesnių nei 20 m aukščio, beveik sugriuvusių) yra apie septyniasdešimt. Šias piramides ir ypač Sfinksą niokojo arabai, bet visko sugriauti nepajėgė. Galiausiai vienas XIII a. arabų rašytojas pasakė: "Viskas žemėje bijo laiko, o laikas bijo piramidžių".

Sacharos piramidė

Seniausia piramidė Egipte – Džosero arba kitaip dar Sacharos. Pastatyta Sacharoje antrajam trečiosios dinastijos karaliui Džoseriui. Ją suprojektavo karaliaus architektas Imothepas, taip įtakodamas tolesnę Egipto architektūrą ir pradėdamas piramidžių erą. Iki tol karaliai buvo laidojami mastabose.

Dabar išlikusi tik piramidė, o anksčiau, piramidė sudarė tik dalį visų pastatų komplekso. Tai buvo 15ha plotas su šventyklomis, laiptais , terasomis, koplyčiomis, statulomis, apjuostas kalkakmenio siena. Pietiniame kape ir piramidėje buvo įrengti įspūdingi, sudėtingos struktūros koridoriai su salėmis ir kameromis. Karalių laidojimo vieta piramidės vėl tapo po kelių šimtmečių, kai Nubijos karaliai pasistatė savo Nekropolį. Šios piramidės buvo paskutinės piramidės, pastatytos prie Nilo, praėjus 30 amžių po Sacharos. Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad Nubijos piramidės buvo vieta faraonams laidoti, vidinės jų sienos išpieštos scenomis iš pomirtinio gyvenimo, vaizduojančios princesės mumijas. (Egiptologai manė, kad piramidės buvo statomos faraonams laidoti, tačiau faraonų mumijų Egiptiečių piramidėse rasta labai nedaug, galbūt dėl kapų vagių.) Abejonių dėl Sudano/Nubijos piramidžių, kaip laidojimo vietų nebeliko.

Lenktoji piramidė

Į pietus nuo Džoserio – Lenktoji piramidė . Pastatyta maždaug 50m. po Džoserio piramidės Sacharoje (paveiksliuke). Pirmoji piramidė lygiais šonais pastatyta maždaug prieš 4600m., tačiau sugriuvo, dar įkurtuvių nesulaukus! Matyt architektas bus kažką ne taip apskaičiavęs! 146x146m. ploto ir 18m. aukščio, išliko tik pavadinimas – Medumo piramidė.

Raudonoji piramidė

Taip atsirado Pirmoji tikroji Raudonoji piramidė, 2/3 Khufu piramidės aukščio. Pir. forma tapo tokia populiari, kad per ateinančius 1000m. buvo pristatyti daugiau nei 1000 tokių piramidžių, tačiau jos smarkiai nukentėjo nuo vėjo ir vagių bet iki šiol dykumoje galima pamatyti jų liekanas.

Piramidės Gizos plynaukštėje Egipte

Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį .Tai ketvirtosios dinastijos Senosios Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio) nekropolis. Gizos piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir karališkosios šeimos, žinių kapai.

Pirmoji, didžiausia piramidė, Khufu arba Cheopsas, šalia Cheopso piramidės yra trys mažosios piramidės, sakoma, kad čia palaidotos jo žmonos. Toliau už jos savo piramidę buvo pasistatęs jo įpėdinis Džedefras, tačiau ji neišliko. Ją sugriovė jo brolis Khafre (Chefrenas) , sunaudojęs akmenis savo piramidei, kuri yra kiek piečiau nuo tėvo piramidės ir nors gerokai žemesnė, pastatyta ant kalniuko ji vizualiai sudaro vaizdą, lyg plokštikalnėje būtų aukščiausia.

Į pietus nuo Khafre (Chefreno) , įsikūrė Cheopso anūkas Menkaura (Mikerinas). Kiekviena piramidė sujungta su atminimo šventykla. Prie Chefreno piramidės atminimo šventyklos stovi Sfinksas, manoma, kad ir po juo yra šventykla..

Žodis piramidė buvo kilęs iš graikų kalbos "piramis" o šis iš "pir" ("ugnis") , egiptiečiai šiuos statinius žymėjo trikampiu, stačiakampiu, lotoso butonu, pelėda ir akimi. Kad piramidė skirta laidojimui bandė įtikinti Herodotas. Naujausiais laikais paplito teorija, kad piramidės yra stiprūs energijos generatoriai. Nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas 1965m. paskelbė, jog Khafre (Chefreno) piramidę supa galingas magnetinis laukas. Teisūs ir tie, kurie piramidės ženklus "M" + "R" (Pelėda + akis), "mer" vietas šifruoja "vieta iš kur kylama". Vieni remiantis tuo cituoja seną papirusą Kaire: "Dangus ištiesė savo spindulius, kad tu (faraonas) jais galėtumei pasikelti į dangų, kur RA akis", kitas vertimas "Dangus ištiesė Ra akies spindulį, kad tu (faraonas) juo galėtumei pasikelti". Antrojo vertimo šalininkai dar priduria, kad Didžiosios piramidės pasvirimo kampas toks, kaip ir toje vietovėje krintančių saulės spindulių. Kiti posakį "vieta , iš kur kylama" šifruoja kitaip (Oriono teorija). Saulės teorija nedaug kas betiki. Piramidžių statymo technika kol kas diskutuotinas dalykas, dažniausiai klystama manant, jog piramides statė vergai, mokslas jau seniai įrodė, kad jas statė egiptiečiai, savo valia ir niekieno neverčiami. Kitas diskutuotinas dalykas – ar tikrai Gizos piramidės buvo tik faraonų laidojimo vieta? Gizos piramidėse nerasta nei viena senosios karalystės valdovų mumija. Kaip ir nerasti Senosios karalystės rūmai, kurie privalėjo ten būti .

Daug paslapčių Didžiosios ir kt. piramidžių vidiniame išplanavime, bei tame, kaip jos orientuotos žemėje. Yra dvi pagrindinės teorijos kaip Egiptiečiai sugebėjo orientuoti piramidžių šonus tiksliai į rytus, vakarus, pietus ir šiaurę, Pirmoji teorija – buvo orientuotasi į saulę. Antroji, labiau įtikėtina, nes ja naudojantis galiam gauti tikslesnius rezultatus – į žvaigždes.

Varlė žinuonė

Varlei nusibodo gyventi ant tvenkinio kranto ir ištisas dienas kurkti. Ji nusprendė persikelti į miestą ir padaryti karjerą. Varlė pasistatė staliuką, ant jo pristatė daugybę įvairios formos spalvotų buteliukų. Kai viską paruošė, užlipo ant dėžės ir pradėjo šaukti:
  • Eikite pas mane!-šaukė varlė.-Ateikite su savo ligomis ir negalavimais, aš pažadu jus išgydyti.
    Minia žvėrių susirinko aplink jos stalą. Smalsiausia buvo lapė.
    – Ar iš tikrųjų gali išgydyti visas ligas?-paklausė ji nepatikliai.
    – Žinoma,-melavo varlė,-studijavau su pasaulio medicinos pažibomis. Mano vaistai gydo visas ligas.
    Išgirdę tuos žodžius, žvėrys pradėjo grūstis prie stalo norėdami nusipirkti brangių vaistų.
    Tačiau apsukri lapė netikėjo varlės žodžiais. Akimirką ji atidžiai žiūrėjo, paskui ramiai paklausė:
    – Jeigu esi gera gydytoja, tai kodėl nevaikštai, o tik šokinėji? Kodėl tavo oda susiraukšlėjusi ir visai nušašusi?
    Varlė negalėjo atsakyti į lapės klausimus. Žvėrių minia pradėjo šaukti ir visaip pravardžiuoti žiniuonę. Visi žvėrys reikalavo grąžinti pinigus. Jie išvarė varlę iš miesto ir ji šokinėdama grįžo prie savo tvenkinio.
    Moralas: melas visada išaiškėja.