Ar iš ryto tai buvo, ar naktį – niekas neprisimena.
Tik vėjas atbėgo ir nuvertė avilį.
Į žolę tekėjo medus, paskendo jame žiogų smuikai,
O bitės buvo tylios kaip žmonės per laidotuves.
Niekas nebarė vėjo, niekas bičių nepaguodė; ir tekėjo
medus visą dieną.
Dėkojimas
Būk dėkingas. Už kiekvieną brangų įkvėpimą. Už vandenį, kurį geri, už maistą, kurį valgai. Už dosniąją žemę, kuri aprūpina daug kuo. Už nepažįstamojo gerumą, už netikėtas kiekvienos dienos dovanas.
Ką nuveikti gegužę
Surasti auksinę pienių jūrą.
Stebėti paukščių nuotaiką.
Patekti į pirmąją audrą.
Nupinti vainiką.
Gegužė
Per vieną naktį apsirengė medžiai. Gegužė tarsi iškvėpė ryškią naują žalumą. Pribėgsi prie lango – jau ne švelni aureolė, o iki horizonto ištemptos palapinės, atsiradusios, tarsi mostelėjus kažkieno burtų lazdele.
Motinoms
Tad neklauskime laiko – kodėl
metų kelias kasnakt vis trumpėja.
Mes užaugom, tik likom vaikais,
nes esi mums šventa laimės fėja.
Tai tavo gyvenimas
Tu niekada negalėsi pamiršti to, ką nori pamiršti labiausiai.
Netekęs visko, ar įgyji laisvę? Laisvės reikia ieškoti savyje.
Kas gali – tas daro. Kas negali – tas kritikuoja.
Užsikrėtęs žydėjimu
Šįryt, mindamas kasdienį taką, nejučia stabtelėjau ir išsišiepiau iki ausų: vyšnios žydi. Jaučiausi laimingas, suglumęs, apstulbęs… Tarsi nespalvotos kino juostos herojus, įprastame pilkame pasaulyje išvydęs ryškiaspalvį daiktą.
Mokykis iš skruzdėlės
Kartą stebėjau tokį vaizdą: į mano indą su vandeniu pateko kelios dešimtys skruzdėlių. Pradžioje jos blaškėsi atskirai, o paskui ėmė rinktis į krūvą. Nustebau, kad po poros valandų jos tebebuvo gyvos…
Klausimai iš esmės
Jeigu gerai papurtysi smegenis, kaip paskui surinksi mintis?
Jei tu protingiausias už visus, kas tai supras?
Ar turi protingas žinoti tai, ką žino kiekvienas kvailys?
Apie mokytojus
Tėvai sūnui išrinko geriausią mokytoją. Rytą senelis nuvedė anūką į mokyklą. Kai senelis su anūku įėjo į kiemą, juos apsupo vaikai. Vaikai šūkavo ir šokinėjo aplink senelį ir anūką…