Išeik iš prasto filmo, iš prasto restorano, užversk prastą knygą. Nebendrauk su idiotais, po apgavystės atsisveikink su gudriais. Mokyk tik tuos, kurie pasiruošę mokytis, sielą investuok į tuos, kurie įvertins. Nes laiko mažai…
10 žingsnių į laimę
Pabudai – nusišypsok. Padėkok visatai ir gyvenimui už naują dieną, kuri atneša naujas galimybes, laimingas akimirkas, sėkmę. Viską daryk su šypsena, būk dėmesingas, linkėk visiems gero ir laimingo ryto.
Grąžinantys į vaikystę
Šie paveikslai jaudinantys, mieli, nuoširdūs, jautrūs ir truputį naivūs, mus grąžinantys į vaikystę ir paliečiantys sielą. Tai tarsi psichoterapija. Matyt, dailininkė teptukus mirko ne į dažus, o į meilės ir šilumos koncentratą.
Džiaugsmas gyventi
Šis filmas – tai vienu gurkšniu išgertas filosofijos fontanas. Jis kupinas tikro gyvenimo, gerumo ir emocijų. Tai kelionė į žmogaus sielą, milžiniškas optimizmo ir tikėjimo gyvenimu užtaisas, universali panacėja nuo melancholijos. Verta jį dar kartą prisiminti.
Man galima
Man galima būti gražiai savaip. Man galima nebūti geriausia.
Man galima pasirinkti savo gyvenimo taisykles.
Man niekas ne anksti ir niekas ne vėlu.
Adventas
Pradėjo lyg piemuo gint vėjas
snieguolių kaimenes giria,
ir eglės, šerkšnui suspindėjus,
su savo nuojauta gilia
Lieskitės atsargiai
Yra artimi, yra svetimi. Yra ateinantys ir nueinantys. Vieni per akimirką paliks pėdsaką tavo sielos dienoraštyje, kiti, būdami šalia, nepalies tavo širdies stygų. Visi mes šiame gyvenime klajokliai, glaudžiai ar iš dalies susipynę vienas su kitu.
Prabangus gyvenimas
Tikroji prabanga – tai gyventi taip, kaip tau patogu. Išmokti atsisakyti to, kas nereikalinga. Ir saugoti tai, kas patinka. Prabangus gyvenimas – tai gyventi pagal savo taisykles, bei turėti galimybę pasirinkti.
Išmintingi sakinukai
Jeigu kažkas nutiko ne taip, visada atsiras kas nors, kas apie tai perspėjo.
Išmokai kalbėti – reiškia, užaugai. Išmokai tylėti – reiškia, tapai protingesniu.
Neturėdami galimybės gyventi amžinai – išnaudokite galimybę gyventi su malonumu.
Angelo sparnai
Mažas angelas sėdėjo ant debesėlio, nuleidęs kojeles. Jis stebėjo miestą, kuris jam atrodė kaip skruzdėlynas. Staiga vieno namo lange jis pamatė pažįstamą veidą ir ėmė sklęsti žemyn. Štai jo mažos kojelės jau palietė žemę ir jis atsidūrė prie durų…