Gerbk save

Gerbk save, moterie! Gerbk savo nervus, savo sveikatą ir savo gyvenimą. Gerbk save ir neleisk sau būti trečia nereikalinga, nebūk užkanda svetimoje gyvenimo šventėje.

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau„Gerbk save“

Mamai reikia pailsėti

Po gimdymo aš girdėjau šiuos žodžius kiekvieną dieną. Grįždamas namo iš darbo, jis iš karto ėjo plauti rankas ir pas vaiką. Ignoruodamas paruoštą vakarienę ant stalo ir naujausią laikraštį. Tada aš antrą kartą įsimylėjau savo vyrą.

„Mamai reikia pailsėti“ — šypsojosi jis, imdavo Pilypą ant rankų ir nepaleisdavo, niūniuodamas dainelę, kol sūnus neužmigs.

„Mamai reikia pailsėti“ — mieguistai šnabždėdavo jis, keldamasis naktį, keisdamas vystyklus ir guldydamas šalia manęs mūsų turtą. Jis kantriai laukė, kol sūnus prisisotins ir švelniai paguldydavo jį į lovytę.

Skaityti toliau„Mamai reikia pailsėti“

Laiškas dukrai

„Vargu ar sugebėsiu aprašyti žodžiais jausmus tau. Daug kas liks gelmėje, į kurią aš nesu pajėgi pasinerti, o tu pajėgi. Visa mano meilės jėga tau – tiktai pirmtakas tos didelės meilės visam pasauliui, kurią patirsi…“

Skaityti toliau„Laiškas dukrai“

Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“

Autorė – baltarusių rašytoja, gimusi Ukrainoje, gyvenanti ir dirbanti Baltarusijoje. 2015 metais jai suteikta Nobelio literatūros premija „Už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

„Černobylio malda“ išleista 1997 metais. Tai knyga iš daugelio žmonių, mačiusių atominės elektrinės katastrofą, pasakojimų sulipdytas bendras paveikslas. Tai vadinamų avarijos likviduotojų, kariškių, jų artimųjų, netgi vaikų akimis pasakojama bei parodoma tikroji Černobylio tragedija. Tai, apie ką 1986 metais niekas garsiai ir net tyliai nekalbėjo…

Skaityti toliau„Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda““

Pavasariškas laiškas tau

Šis laiškas – kiekvienam, kuris pavargo nuo kasdienybės maratono, kurį slegia neatlikti darbai . Šis laiškas kiekvienam, kuris pasirengęs kaskart atrasti save iš naujo, kuris tiki, kad nesėkmė yra būtina sėkmės prielaida ir kuris nebijo nematyti kranto, jeigu nori atrasti naujus žemynus. Šis laiškas kiekvienam, kuris nori būti laimingas.

Skaityti toliau„Pavasariškas laiškas tau“

Sūnui

Ne, sūnau, tavęs niekas neatims. Žinok, jei skauda ar graudu – verkia ir berniukai, nieko gėdingo tame nėra. Ir niekas nesijuoks, kad tu kažko bijai. Myliu tave vienodai – ir kai elgiesi blogai, ir kai tu pavyzdingas. Atmink tai…

Skaityti toliau„Sūnui“

Atėjo laikas

Atėjo laikas priminti sau visa tai, ką rinkai, matei sapne, girdėjai dainų žodžiuose, pastebėjai, kai lėkei dviračiu, parsinešdavai kišenėse iš pasivaikščiojimų parke, žadėjai prisiminti, kas benutiktų paskui…

Skaityti toliau„Atėjo laikas“