Pakaks šiai dienai… Nepersistenk, bičiuli, negalima mums pervargti – svarbiausias darbas ilgas; mums nevalia laimėti mirksnį, o prarasti dieną, eik pailsėti, kad rytoj nubustum kupinas jėgų ir sveiko ryžto, nebesuvaldomos aistros lošėjų genami lai plėšos tie, kurie dar neatrado, ką šioj žemėj veikti: šiandien, apsisvaiginę užnuodytu sėkmės vynu, jie stengias už visus labiausiai, o ryt į visa tai numos ranka;
nenusimink, lai bado jie tave paniekinamų žvilgsnių adatėlėm, lai juokias kaip iš prasilošusio, iš vargetos, jau slenkančio į vakarinės saulės skutų pilną guolį, lai džiaugias laikina sėkme ir godumu, kurį jie išdidžiai vadina ištverme, tegu laimikį mintyse skaičiuoja, netruks tas laikas, kai jie peržengs ribą, užu kurios ne sielos mūšiuos, o aistrų peštynėse laimėti pinigėliai į pralaimėjimo aruodus byra, kiekviens be meilės atkovotas mirksnis šimtais atsitraukimo žingsnių virsta, – o taip! – jie kartais naktimis triukšmingai švenčia pergales, bet niekados nešvęs likimo, – jau vakaras, nepersistenk bičiuli, negalima mums pervargti svarbiausią darbą dirbant.
Donaldas Kajokas