Kategorija: Valentino diena

Jei vieną dieną tavęs neberasiu –

Iš jūros prišauksiu,

Iš žemės iškasiu.

Numirtum – prikelsiu,

Apaktum – už rankos vedžiosiu

Per vasaras rudenius eisim drauge,

Apkurstum – ausimis tavo būsiu,

Mylėsiu nelaimėj, mylėsiu varge,

Pavargusį, sužeistą – visokį priimsiu –

Nebūsi našta.

Karaliumi būsi ar elgeta virsi

Vis tiek aš pažinsiu namo parsivedus,

Duris užsisklendus – nerodysiu niekam-

Mylėsiu viena.

Surasiu ko ieškai – tik tau atiduosiu,

Naktim tavo būsiu, tau būsiu diena.

Išbarsi – tylėsiu

Skaudu bus – kentėsiu,

Tik tavo, tik tavo

Aš būsiu…..

MEILĖ- reiškia gyventi – ne būti :
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…

Tu nenustok. Tik nenustok.
Širdie, liepsnoki, siek dangaus.
Prašau tavęs. Prašau.
Ieškok –
Širdy – žvaigždžių, žmoguj – žmogaus…

Ką šiandien besakyčiau – liks ne tai…
Širdy tiktai geri, šilti jausmai
Srovena nenutrūkstama gija,
O žodžiai – tai tik tiltas į tave.
Ką šiandien bedaryčiau – viskas Tau,
Brangus ir nuostabus, žmogau.

Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip:
Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui…
Antrasis tarė šitaip:
Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną…
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje…
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis. Tad pakelkime taurę už meilę! Ir už Valentiną!

Kas yra meilė? Tie, kurie jos nemėgsta, vadina ją atsakomybe.
Tie, kurie žaidžia su ja, vadina žaidimu.
Tie, kurie neturi jos, vadina svajone, kurie supranta ją, vadina likimu.
O aš meilę vadinu – Tu. Mylekime vieni kitus.

Tirpsta baltas sniego kelias,
Šėlsta, linksminas širdelės,
Tarsi vasara aguonas,
Barsto šypsenas raudonas!
Tų širdelių spindesy
Atjaunėjame visi!

Kur likimas mane benuves,
Pas Tave pirmiausia ateisiu.
Ir tuomet, kai nerasiu Tavęs,
Aš vis vien pas Tave ateisiu…

Mes draugavom ilgai.
Meilė liejos eilėm.
Ir siūbavo beržai
Pakelėm, pakelėm…
(P. Širvys)

Meilė – tai rožė, kuri turi skausmingus spyglius
Ir nuostabiai gražų žiedą…
Verta ir įsidurti į spyglius
Ir išvarvinti daug kraujo tam,
Kad pamatytum, pajustum, įkvėptum
To nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo…