Greičiau, greičiau eime Tu jau esi. Gyvenimo keliai vos matos. Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę, Ne visos audros nuoskaudas palieka – Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tu tyra ir trapi asmenybė, Aš – trapus ir baltas popieriaus lapas, Mokėti brangiai reikia už vaikus, Šiandien tave pakrikštijom, Viltie žemelės, Sukalbėkime maldą kasdieninę, Užrakinkime pyktį į narvą, O paskui, susiėję užsėkim Kad daigai dygtų sodrūs ir vešlūs, Meiliai šypsosi saulutė, Tau, vaikeli, dovanojam Tavo šypsena tyraSveikinimai
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.
Tu dar nemoki juoktis,
Todėl verki – iš laimės, iš smagumo!
Bet štai,
Ieškodamas Mamos – nusišypsojai…
Kaip gera būti!
Kiek jų daug, kokie jie platūs.
Dar nežinomi beveik …
Na tai kas, tik drąsiai eik!
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodama(-s) šypsais sapne.
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai, dar ilgai….
Pats nusispalvinti negaliu,
Tad, jei piešite tamsiomis spalvomis,- būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis, -būsiu šviesus ir linksma
Aš – paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu,
Tad, jei lipdysite mane piktą ,-būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį,- būsiu paguodžiantis.
Aš- maža ir gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu,
Tad, jei sėsite mane abejingai, užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile, užaugsiu derlinga.
AŠ- jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu ,
Tad, jei sudėsite į mane bet kokius žodžius skambėsiu padrikai ,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius, skambėsiu gyvai.
Globokite, mylėkite mane, aš – jūsų vaikas.
kasdien nuo pat gimimo ir ilgai,
mažylis niekada nebus pigus
naktim keliesi, kol maži vaikai,
eini žiūrėt, ar miegas jų ramus
vis rūpinies vaikais ir nerimauji,
tačiau už tavo vargą ir skausmus
lemtis atseikėja palaimos pilną saują
didžiausias turtas- vaiko bučiniai
o rūpesčiai…. jau pamiršti seniai…
dabar tu katalikas.
Užaugsi didelis, stiprus,
nors šiandien dar visai ridikas.
dar nemoki nieko, nieko,
Dar tau pačiam be galo reikia
Rūpesčio visų.
Mirksės žvaigždelės,
Augsi tu iš lėto
Ir mokysies
Šito pasaulio paslapčių.
Mielas vaikeli, greitai suprasi,
Koks grumstelis kietas,
Bet krikšto angelas
budės šalia žingsnelių netvirtų.
Gal tau pavyks suprasti,
Kaip gyvenimas sudėtas,
Ir rast saulėtą krantą,
Kupiną šviesių dienų.
padėkoję kas savo dievams,
išardydami stūksančią sieną
ir palaiminę kelią vaikams.
kad daugiau niekada ir niekam.
Dar-užnerkime liūdesiui šarvą
iš visų pakelių surinktam.
tuščią dirvą gerumo grūdais,
ir praleiskime meilę į priekį-
tegul laisto ją syvais tirštais.
kad įaugtų giliai šaknimis,
kad gyvenimas šimtmečiais tęstųs
ir ne vien tik lietaus dienomis.
skleidžias mėlyna žibutė,
čiulba linksmas vyturys,
džiaugsmas beldžias į duris:
šiandien krikštytas, vaikeli,
tavęs laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtėsi
ir tėveliams tu padėsi…
mes ramunių pievą,
garbanotą debesėlį
ir švelniausią vėją.
Šviečia mums kaip saulė.
Tu brangiausias mums esi visame pasauly!
