Žemės grožis – gėlių žiedai. Gyvenimo grožis – moterų šypsenos. Tad žydėkit ilgai ilgai. Ir džiuginkite savo artimus moterišku gerumu, švelnumu… TEBUS TAVO DIENOS-GROŽIO PASAKOS Kad suprastum dangų Sustok saulėlydy prie balto beržo Kad laime žėrintys šaltiniai O jie, prie skruostų prisiglaudę, Kur praeitis giliai nuskendus Į kišenę įsikoręs katinukas, Iš mažučio – į didutį. MEILĖ- reiškia gyventi – ne būti : Gyvenimas-audrigas šokis, Būki laiminga vienam pasauly, Sveikinimai
BALTI OBELS ŽIEDAI-SVAJA,
SPEIGŲ DAINA-TAI TAVO PASAKA,
IR VISA TAI-TAVOJ ŠIRDYJE!
Reikia gulbe būti,
Kad suprastum jūrą
Būti žuvimi,
Kad suprastum žemę
Reikia grūdu būti,
Kad suprastum žmogų
Būti žmogumi!
Ir pažiūrėk kaip bėga upė tekina
Ir tik tada suprast galėsi,
Kad metai bėga lyg diena!
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius !
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą naują,
Kur gėriu upės išsilies…
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikint išsities.
Prie kojelių – vabalėliai ir šuniukas,
Ir rankelėse rausvai pražydę rožės
Tavo šventę pasitikt šiandieną ruošias!
Iš silpnučio – į galingą.
Iš gležnučio – į stipruolį.
Auk, vaikeli, būk laimingas.
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…
Dažnai širdis skausmų pilna,
Bet Tu pro ašaras šypsokis
Sakyk,gyvenimas-daina!
Ant vieno kelio, po viena saule
Meilę branginki, laimę apginki
žiedais žydėki, žiedus auginki.
Būk laiminga.
