Iš kur ateina šviesus Stovim susimąstę, žvelgdami į tolį, Įžiebkit kibirkštį vilties Aušta rytas, keliasi diena. Nejučiom prabėga metai, Ir viskas lieka praeity. Bet tas gyvenimas lyg viesulo verpetas palieka pėdsakus širdy. Negrįžta valandėlė nė viena ir nė minutei laikas nesustoja – išmoki džiaugtis kiekviena diena, kurią likimas Tau padovanojo. Kasmet per baltą gruodžio tylą baltom peteliškėm per pasaulį skrenda šventiniai linkėjimai ir nutupia artimų žmonių širdyse… Kalėdos ir Naujieji Metai – tai šiltų jausmų, malonių staigmenų ir nuoširdžių stebuklų metas… Linksmų švenčių! Nutolstančioje metų brydėje jaunai kvatojasi pavasariai, rikiuojas brandžios vasaros, pakvimpa derliumi ruduo, šerkšnu nubąla šaltos žiemos. Vis mainos, keičias, skrieja permaininga laiko karuselė, išsukusi vėl naują Jubiliejų… Kūdikystė mažučiais delniukais Lango stiklas pirštukų padeliais Knieti imti, paliesti, pažinti, Į neramų sapnelį atklysta Koks trapus kūdikystės ėjimas, Kai meilės jausmo apimti Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą.Sveikinimai
stebuklas į gruodžio šaltį,
paliečia širdis, ir jos
pratrūksta žodžiais šiltais?..
Ir prasiveržia pašėlęs
noras linkėti, sveikint,
Kad naujamečiai gerumo
burtai taptų tikrais…
Sverdami mums paliktą senųjų metų svorį.
Ir nedrąsiai tikim, nuoskaudas nubraukę:
"Gal už šito slenksčio laimė mūsų laukia…"
Šventų Kalėdų tylią naktį,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Švelnus vasaros vėjas užverčia (34-erių) metų paskutinįjį puslapį.
Ryto rasa saulės spinduliuos,
laiko tėkmėj rašo Jums (35-tus)metus.
Tai – gražiausi gyvenimo jaunystės ir brandos metai.
Su jais ateina ateina dideli darbai,
gražios svajonės išsipildymo ir vilties metai.
Mes linkime Jums didelės laimės,
daug gražių darbų, meilės ir
stiprios sveikatis viskam įgyvendinti.
Būkit laiminga (-as), juk šiandien
Jums beldžiasi gražus gimtadienis.
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka…
Lyg pėdutėmis nutapinėtas.
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos.
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės – beraustančios uogos.
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.
Sukūrėt žemiškąjį kūną,
Krito žemyn žvaigždė šviesi,
Ieškodama tėvų švelnumo.
Nekalto kūdikio riksme
Dangaus palaima nuskambėjo.
Nuo šiol privalot būt drauge,
Vardan Žmogaus, kurį pradejot.
Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų,
Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų,
Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu.
Būk palaiminta!
