Stebėkite, nustebkite,
Gyvenimą supraskite.
Ieškokite, patirkite,
Pametę vėl atraskite.
Juokaukite, kvatokite,
Jei reikia ir paverkite.
Pilnais plaučiais kvėpuokite,
Gyvenimo nesmerkite.
Bandykite ir klyskite,
Suklydę vėl kartokite.
Išlikite vaikystėje
Ir ryžto nestokokite.
Suklupę atsikelkite,
Paklydę vėl sugrįžkite.
Jei reik atsiprašykite,
O ir atleist išdrįskite.
Laima Petronienė
Pažiūrėk- ten aukštai
Žiū, žvaigždė įsižiebs.
Ir kurtieji išgirs,
Ir akli praregės.
Vėjas pūtęs nurims,
Gyvulėliai kalbės,
Sidabrinė žuvis
Žvelgs iš eketės.
Kur bebūtum dabar
Pasibaigs – prasidės
Paslapčių paslaptis
Nuo Kalėdų žvaigždės.
V. Stakėnas
Kaip uogienė kvapni,
Kaip megztinis šilta,
Kaip sapnas saldi
ir kaip pūkas balta.
Šventė ta, kurioje,
Bus laimingi visi
Ir kiekvienas suras
Po stebuklą širdy.
Laukiam jos nekantriai
Dideli ir maži,
Kai ateis, pasibels
Ir nudžiugsim visi
Ir atneš dovanų
Tai ko laukei labai,
Apsigaubs jaukumu
Ir širdis ir namai…
Tebūna šventės – balto angelo prisilietimas,
teapgaubia jis savo sparnais Jus visus,
teprisiglaudžia, teguodžia, tešildo.
Tegu Jūsų namuose gyvena
Meilė, gerumas, viltis ir laimė.
Teišsipildo visos svajonės ir troškimai.
Būkite sveiki ir linksmi.
Būkite laimingi.
Pasveikinkime Kūdikėlį Jėzų
Atėjusį į mūsų širdis,
Jau prakartėlė Betliejuj
Prakalbę gyvulėliai girdis.
Šią naktį tenemiega niekas.
Lai savo karštą maldą šneka,
Ir meldžias Dievo Kūdikėliui,
Ir savo nuodėmes išsako.
Atėjo mūsų Atpirkėjas,
Kad mus išgelbėtų nuo pikto
Kad visoje didžiulėje žemėje
Nei pykčio, nei skriaudos neliktų.
Iš balto puodelio
Baltas pienelis liejas.
Pro baltą langelį žiūri
Baltai apsisiautęs vėjas,
Ir spragsi žvakelė balta,
Ir šviečia balta staltiesėlė.
Dulkėtas pūkutis kampe
Baltą galvelę iškėlė.
Išėjo balta diena,
Ir nyksta ant sniego pėdos…
Ir sako močiutė sena:
Dar sykį baltuoja Kalėdos!
Su kerinčiom Šv. Kalėdom!
Per baltas pasakas
Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę.
Į bažnyčią tvins žmonės – pritvins kaip vandens.
Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras
Pernakt … ir išvargintą žemę padengs.
– Žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė …
Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti,
Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk,
Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti.
į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias
Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt.
Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios –
Mes galėsim kelt ir panešti dar daug.
Užgimimas atžengia į žemę ir taikos
žmogaus iškamuoto pažaist likimu –
žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką.
Regis didelę laimę parneš į namus.
Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,
Pakartėlėj , Dievulis ant šieno šypsosis.
O snaigės ! Jūs krisite tyros ir krisit.
Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.
Linkiu kažko nepaprasto ir stebuklingo,
krentančio tiesiai į ranklas,
saulės ir sniego, verčiančių šypsotis,
begalinės laimės ir meilės!
Su sventėmis!
Neskubėk prieš Kalėdas į parduotuves, o leisk ant Tavo peties nutūpti snaigei ir įdėmiai ją apžiūrėk – ji tokia vienintelė. Prieš apkarstant eglutę blizgučiais, atsistok prie jos, užsimerk ir įkvėpk jos stebuklingo aromato. Taip kvepia tik Tavo Kalėdų eglutė… Prieš linkėdamas ko nors savo draugui, gerai pagalvok, ko jam IŠ TIKRŲJŲ reikia ir pasistenk bent dalelę to padovanoti… Ir tuomet pamatysi, jog Kalėdos – iš tiesų stebuklų metas. Dovanokime vieni kitiems stebuklą…
Brangiom akimirkom ir išsipildančiom svajonėm tebūna dosnios šios nuostabios šventės.
Mylėti. Draugauti. Juoktis. Suprasti. Padėti. Užjausti. Svajoti. Pasveikti. Šypsotis. Tikėti. Gyventi.
Linkime tai patirti kasdien ir dovanoti kitiems.
Su Šv. Kalėdom!