Meilė – audroj iškilęs švyturys, Argi negalima, O dabar ta meilė ateina Nuskamba daina. Nubyra sodai gelstantys. Bet niekas nebegrįžta. Per akmenis riedančio upelio daina, Uždengianti saulę vakarų ūkana, Tavy, kaip giliam amžinam šuliny, Pasiilgau tavęs, Saulė leisdamos blukino … karveliai sutūpę ant stogo burkuoja meilės žodžius Ar Tu pastebėjai, kad dažniausiai gyvenimas mums dovanoja juodas dienas, juodas mintis, juodas gėles… Ne? Tai gerai. Aš norėčiau Tau palinkėt spalvotų dienų, spalvotų minčių, spalvotų gėlių… Tai nereiškia, kad jų nebus juodų. Bus! Tačiau bus ir raudonų, ir geltonų, ir žalių… Jei galėčiau Lipdėme ir ritom Ateik ateiki Rodos nieko neįvyko,Sveikinimai
Negęstantis nei ūkanoj, nei rūkuos.
Ji kaip žvaigždė jūreiviui pasakys,
Kur neša jį audra įdūkus.
(V. Šekspyras)
Kad meilė būtų lyg gyvenimas ištisas,
Lyg kovoje skambantis metalas?
Tada mylėtum žmogus visas,
Kiek tik galima,
Be pradžios ir be galo.
Kartu su pavasariu, kartu su gėlėm,
Ir tada pradedi, žmogus, tokią dainą,
Kuri tave visą iščiulpia perdėm.
Ir lieki su širdim palūžusia,
Į sielvartą visas panertas…
Rodos, susigrąžintum tą pavasario salyklą salstantį,
O paskui vėl antrą sykį pasigertum.
Ir ruduo kelius gelsvom spalvom nusėja.
O tu – lyg tas šalikelėj prikaltas Kristus –
Vis liūdi, švilpaudamas kartu su vėju.
(Kostas Korsakas)
Alyvų sode užsidegusi diena,
Per ežero gelmę nubėgę lakštingalų treliai,
Padangėj it perlai virpą vyturėliai –
Tau tu, o meile dievina!..
Širdy nebegęstanti ilgesio liepsna,
Pražydusiom pievom nuskridę pavasario metai,
Krūtinėj lyg upėj sukilę verpetai –
Tau tu, o meile dievina!..
Gyvenimo viltis ir vilionė kvapni –
Per sutemų tolį nubėgę lakštingalų treliai,
Padangėj it perlai virpą vyturėliai –
Tau tu, o meile viešpatni!..
(Stasys Santvaras)
O pakvaišėlis vėjas
Kaži kaip nejučia
Prisišliejo manęs,
Kai trumpam sumirgėjo
Pievų smulkiosios gėlės
Ir susmigo trys smilgos
Į laukų smilteles.
Ir sudžiovė ant jų
Vasarinė skalbėja
Mano meilės akių
Begalines gelmes.
Ašaringą spindėjimą,
Rūkas kilo nuo žemės,
Godžiai rydamas jas,
Tik pakvaišėlis vėjas
Man prie kojų gulėjo
Ir nė motais jam, rodės,
Smilgų tas šnabždesys.
(G. Luošaitė)
meilės žodžius vis tuos pačius juk ir mergaitei
nepasakysi kad myli niekaip kitaip kaip myliu…
(Tomas A. Rudokas)
Tikiu, kad šiais savo gyvenimo metais sukursi daug spalvotų gyvenimo akimirkų.
Tačiau noriu palinkėt ne kad Tu kurtum, bet kad ir Tau kurtų tokias akimirkas…
Išvaryti skausmą
Iš širdies, iš kūno,
Iš namų,
Dovanočiau ištisą
Pasaulį,
Jei galėčiau…
Bet juk negaliu.
E.B.
Ir suritom senį.
Kad tu pamatytum
Kokį besmegenį!
Prie mokyklos slenksčio
Ir atiduoki
Kas sunku, netikra.
Ateik ateiki
Į vaikystės slėnį
Čia skaisčios spalvos
Ir balti šešėliai,
Kurie padės užkopti
Tau į kalną…
O įvyko šitiek daug,
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas
Bręsk ir auk…
